Ešeriai rugpjūtį tampa aktyvesni ir rengia kolektyvines šiųmečio
mailiaus medžiokles, kurias stebinčiam atrodo, kad kuriame nors ežero
plote užvirė vanduo, o iš to „katilo" kaip nuplikytos į orą šimtais
iššoka sidabru tviskančios žuvytės. Kai truputį atitoksti nuo to
įspūdingo reginio, galvoje kirba klausimas: kokie masalai veiksmingi
tokioje situacijoje?
„Katilo" anatomija
Kaip „katilą" suorganizavusius ešerius galima vi lioti, mačiau
Luksto ežere ir nuo to laiko kaupiau statistiką, kuri leidžia dabar
formuluoti tam tikrus apibendrinimus. Jau pirmoji patirtis parodė, kad
veiksmingiausi yra arba energingai ir veržliai judantys, arba vangūs,
pakimbantys masalai. Vos palei sėklių Luksto viduryje užvirė „katilas",
puikus ešerių meškeriojimo žinovas Vytautas Trusovas, su kuriuo buvau
išplaukęs į tą žūklę, paėmė į rankas lengvą trimetrinį meškerykotį su
maža inercine ritele. Montažą sudarė lengva lašo formos plūdelė ir valo
gale pririštas ne didelis žiedelis. Į jį ešerių žūklės žinovas įvėrė
maždaug 3 cm blizgelę, sveriančią maždaug 1,5 g ir nukaldintą iš vario
(viena masalo pusė buvo sidabruota), ir užmetė ją į „katilo" centrą.
Praktiškai besvoris masalėlis ėmė iš lėto grimzti. Teoriškai siaura kaip
karklo lapas blizgė turėjo susivartyti ir kelissyk blykstelėti,
atspindėdama besislepiančios už horizonto saulės spindulius. Plūdelė po
akimirkos šovė kaip torpeda tolyn nuo mūsų, o valas įsitempė.
Pakirtimas, ir netrukus prie borto ėmė įnirtingai kelti purslus
atvilktas puskilograminis kuprius.
Šis
pavyzdys rodo, kad daugiau kaip 90 proc. atvejų tada, kai pavyksta
prisiartinti prie ešerių „katilo" tiek, jog galima užmesti nesunkų
voblerį, patartina naudoti vieną masalą, o ne mikrogumi nukų kinkinį,
kurio gale svarelis arba jį atstojantis galvakablis. Kodėl? Kinkinys
veiksmingesnis, kai ešerių sambūris aptinkamas priedugnėje arba
viduriniuose vandens sluoksniuose, o „katilas" – paviršiuje. Tad
svarelio gramzdinami guminukai tuoj pat perskrodžia „katilo" horizontą
ir atsiduria žemiau medžiojančių ešerių. Tai reiškia, kad guminukai
ešerių akiratyje pasirodo trumpam ir dažnai neišprovokuoja dryžuotašonių
kibimo. Kitas dalykas – vobleris, vinguriuojantis pačiu paviršiumi ir
imituojantis besigelbstinčią žuvelę. Čia galimi du variantai: pirmas –
pa naudoti agresyvaus žaismo „Strike Pro" voblerį „Mustang minnow 45" (4
cm, 6,5 g), neriantį į 10-20 cm gelmę, arba lėtesnį „Strike Pro Twitchy
Minnow 48" (5 cm, 2,4 g), sugebantį panirti į 30 cm gelmę. Pirmasis
modelis labai sėkmingai pa sirodė Dūkšto ežere, kur ešeriai suveja
mailių į „katilus" prie meldais apaugusių sėklių. „Mustang Minnow"
plukdomas nemažu tempu, retkarčiais jį kaitaliojant. Antrasis modelis
veiksmingas pluk domas trūkčiojančiu tempu, su pauzėmis, nes tada
imituoja nusilpusį ar sužeistą, t. y. ištrūkusį iš plėšrūno nasrų
mailių.
Ties meldų riba
Na,
o kokį masalą naudoti, kai ešeriai kaip pašėlę atakuoja mailių ties
meldų riba? Tokiais atvejais dryžuotašoniai susiburia pavėjinėje ežero
arba tvenkinio pusėje, kai ima pūsti vidutinis ar kiek stipresnis vėjas,
ir užima pozicijas meldų at vašyno pakraštyje, nes instinktas jiems
kužda, kad netrukus čia suplūs besigelbstintis nuo bangavimo mailius.
Žuvytės paprastai plaukia meldų link palei pat vandens paviršių, todėl
čia taip pat reikia naudoti negiliai neriančius modelius. Čia labai
parankus unikalus vobleris „Strike Pro Hipopocampus" (4 cm, 3 g), imituo
jantis mailių su trynio maišeliu. Pilvotas ir ešeriui labai apetitiškai
atrodantis „Hipopocampus" plaukia vos 10-30 cm gylyje ir smagiai
viksnoja iš pažiūros striuka uodegėle, tad ešerio ataka neišvengiama.
Minėtą modelį šiek tiek kebliau užmesti, kai pučia stipresnis nei
vidutinis vėjas.
Tiems
atvejams reikalingi kompaktiniai modeliai, pvz., „Strike Pro Aquamax
Shad 50" (5 cm, 5,3 g). Šis modelis neria kiek giliau – 20-50 cm, bet
„knysliuko" tipo plačiagalviui modeliui tai leistina, nes jis plaukia
gerokai iškėlęs uodegą. Užtat šis modeliukas lekia taikliai ir įgudusios
rankos sviestas atsiduria už poros centimetrų nuo meldų ribos. Pirmąjį
modelį galima plukdyti ramiau ar net su pauzėmis, o antrajam
rekomenduotinas spėrus tempas, kad vandens paviršius imtų kunkuliuoti.
Intakų zonoje
Ešeriai
– nenuoramos. Nuolat alkani jų būreliai zuja po akvatoriją kaip užsukti
ir šniukštinėja po tolimiausius ežero užkampius. Tad ešerių reikia
intensyviai ieškoti. Kai Baluošo ežere ešerių nepavyksta aptikti palei
sėklius ir laikosi palyginti ramus oras, vietiniai meškeriotojai žino,
kad ankstyvais rytais ar pavakare dryžuotašoniai susiburia įlankoje, į
kurią įteka Būka. Čia ešeriai iš intako plūstančio vandens zonoje tyko
grobio, nes vėsesnė aplinka vilioja smulkias žuveles, ieškančias
prieglobsčio nuo tiesioginių saulės spindulių, lyg rentgenas
peršviečiančių seklu mas. Tokiose zonose mailius plauko gilokai, todėl
čia reikalingi didesnę gelmę užgriebiantys modeliai, pvz., ilgaliežuvis
„Strike Pro Turtle 65" (6,5 cm, 12 g), gana nesunkiai paneriantis į 3-4 m
gelmę. Žinoma, dažniausia gylis meškeriojimo vietoje mažesnis, bet šį
voblerį naudoti tikslinga, nes jis paneria greičiau ir pasižymi
agresyves niu žaismu. Šis modelis labai veiksmingas, kai intako žiotys
neužžėlusios, bet dažnai pasitaiko, kad virš vandens augalų – vos
keliasdešimt centimetrų. Tada labai veiksmingas 10-20 cm gelmėje
energingai vibruojantis „Strike Pro" modelis „Sunfish 40" (4 cm, 6,5 g).
Kadangi mo delis skleidžia labai stiprius virpesius, tai puikiai
prišaukia tarp vandenžolių pozicijas užimančius ešerius. Kadangi intakų
zonoje ešerių kibimas – ne kolektyvinio pobūdžio, o individualus, tai
vienišą grobį ešeriai atakuoja labai energingai.
Šlaitų kontūru
Bebrusų
ežere yra labai garsus sėklius – ežero viduryje galima išlipti iš
valties ant povandeninės kalvos viršūnės, kur gylis sausringą vasarą
siekia vos iki čiurnų. Sėkliaus kepurės skersmuo 10- 15 m, o toliau jo
šlaitai nyra į keliolikos metrų gelmę. Sėklius laikomas visą sezoną
puikia ešerių meškeriojimo vieta. Tačiau kokiu masalu vilioti vandens
storymėje palei šlaitą pasklidusius ešerius? Dryžuotašoniai budi ir
kelių, ir dešimties metrų gylyje lyg sargybiniai ant piramidės pa kopų,
todėl reikalingas masalas, kuris iš gelmės vinguriuotų šlaito kontūru į
paviršių.
„Strike
Pro" modelių rikiuotėje yra „rattlin" tipo vobleris „Flap Jack"(4 cm, 6
g). Šis vobleris be liežuvėlio greitai nugrimzta į didelę gelmę, bet
svarbiausia, kad jį galima efektingai plukdyti palei beveik verti kalų
šlaitą būtent iš gelmės į paviršių. Vobleris energingai vibruoja, tad jo
skleidžiami virpesiai „prišaukia" ešerius iš toli.
Tėkmės ypatumai
Ežeruose,
tvenkiniuose ir vandens saugyklose ešeriai pasklinda po visą
akvatoriją, tačiau upėse jie užima gana tiksliai nuspėjamas vietas, kur
tėkmė ne tokia stipri kaip pagrindinėje vagoje arba yra patogios
užuolankos. Iš tokių slėptu vių ešeriai staigiais šuoliais atakuoja pro
šalį praplaukiantį grobį, todėl masalai turi būti ne tik „triukšmingi",
bet ir gana tikroviški. Ten, kur eše rių „prižiūrima" akvatorija
palyginti negili, pvz., prie Nemuno dambų, labai veiksmingi „Strike Pro"
vobleriai „Super Sonic Joint 60" (5 cm, 6,1 g). Juose, kaip ir visuose
„Strike Pro" vobleriuo se, įmontuota triukšmo kapsulė (plastiko kamera
su šrateliais, masalui judant skleidžiančiais po vandeniu tolimą garsą),
bet vobleriai ne tik gerai girdimi iš tolo, o ir pasižymi unikaliu
žaismu, nes masalo galva sujungta su kūnu lankstu. Masalui vinguriuojant
abi dalys juda į priešingas puses. Giliuose duburiuose taip pat
veiksmingi ilgaliežuviai „Turtle" modeliai, bet ten, kur tėkmė lėtoka,
geriau naudoti sunkesnius už vandenį voblerius, kuriuos galima
nugramzdinti į reikiamą gelmę. Tokiam spiningavimui idealiai tinka
lankstus „Strike Pro" modelis „Silver Sprat" (4 cm, 2,4 g ir 4,8 cm, 2,9
g). Nedidelis masa liukas labai tikroviškai imituoja nedidelę aukšlę ar
saulažuvę. Stambius egzempliorius galima vilioti didesniu modeliu „Arc
Minnow" (7,5 cm, 5,6 g). Šis vobleris – idealus trūkčiojimo masalas,
pasižymintis neutraliu plūdrumu. Šios vasaros pradžioje, kol dar nebuvo
nuslūgęs vanduo ir ešeriai aktyviai migravo pertakais, „Arc Minnow" ypač
tiko vilioti kretuoninius ešerius Žaugėdos upelio duburiuose. Juose
ešeriai maskuojasi palei pagrindinę srovę esančiose „kišenėse" ir
stveria kiekvieną gružliuką, aukšlę ar kuojytę, kuri, plaukdama prieš
srovę, bando prisiglausti užuolankose, kur silpnesnė tėkmė, ir pailsėti.
Tereikia žuvytei akimirką prarasti budrumą, ir tuoj pat ji tampa ešerio
atakos objektu. Todėl, kurį laiką energingai vinguriavęs ir imitavęs
prieš srovę besikasantį mailių, „minnow" tipo vobleris, staiga pakibęs
užuolankoje, tuoj pat yra ešerio „baudžiamas" už žioplumą, kaip ir
kiekviena norinti pailsėti žuvytė.
Žodžiu,
nors versijų – daug, tačiau sėkminga ešerių meškeriojimo formulė
nesudėtinga – tie siog reikia turėti voblerį visiems atvejams, su
kuriais susiduriame praktikoje.
|
