Zvejys.ucoz.com

Plieninis ar fluorkarboninis pavadėlis lydekų žūklei – būtinas, jei nenori prarasti ne tik masalą, bet ir solidų laimikį, tačiau pasitaiko, kad pavadėlių galuose esančios kilputės, į kurias įverti sukučiai ir masalų segtukai, neatlaiko apkrovų.

 Kad ir kaip norėtume panaudoti pavadėlius daug kartų, bet realiai pavadėlis skirtas vienai žūklei, o kartais tarnauja dar trumpiau, jei susigarankščiuoja brūkšteltas per akmenuotą dugną. Pasitaiko, kad pavadėlis sulinksta stačiu kampu ir nebeatsitiesia. Tokį pavadėlį taip pat geriau siųsti į atsargą.

Kai pavadėlio defektai matomi – vienas dalykas, o kai jie nematomi reikia imtis prevencinių priemonių. Silpna, o tiksliau įtartina ir tikrintina pavadėlio vieta – metalinės movos, kuriomis tvirtinamos pavadėlio kilpelės, į kurias įveriami sukučiai ir segtukai. Pavadėlius gamina automatiniai įrenginiai, o jie nors ir retai, tačiau klysta, t.y. netinkama jėga suspaudžia movą, kad ji susiplotų ir mirtinai suspaustų ir užfiksuotų kilpelės galus.

Beje, tą pačią klaidą galima padaryti ir tada, jei pats daraisi pavadėlius. Apsidrausti galima labai paprastu būdu. Tam reikalingos repliukės vielai karpyti. Pageidautina, kad jos būtų gerokai atšipusios, t.y. ne tiek kirptų, kiek plotų metalą.

 Kadangi pavadėlių movos dažniausiai suplojamos specialiais antgaliais, kurie movą spaudžia išilgai, reikia atšipusiomis replikėmis 4-5 kartus (skirtingose vietose) suspausti detalę. Abiejose movos puėse liks grioveliai, o tai reiškia, kad pavadėlio gija užfiksuota papildomai. Pavadėlis, jei nepatingėsite prie jo pridėti ranką, bus dvigubai patikimesnis. Tiesa, spausti movą replikėmis reikia atsargiai, kad neprakirptumėte jos kiaurai, nes movos gaminamos iš minkšto metalo. Antra, kad pernelyg nesusispaustų pavadėlio gija, nes ji taip pat gali išskysti ir tapti trapi.