Visi žinote, kad kiekvieno žvejybinio įrankio tarnavimo laikas
priklauso nuo to, kaip mes su juo elgiamės bei jį saugome. Neinercinės
ritės – viena brangiausių, sudėtingiausių ir svarbiausių viso
šiuolaikinės žūklės proceso dalių. Šiame straipsnyje Jūs sužinosit, kaip
prailginti ritės tarnavimo laiką bei išvengti gedimų.
Kokie gedimai dažniausiai pasitaiko ir kaip jų išvengti?
Pirmiausia, visus gedimus siūlome išskirti į dvi grupes: neatsargumas
ritę saugant bei transportuojant ir netinkamas ritės naudojimas
žvejybos metu.
Dažniausiai sugenda arba sulūžta lankelio atlenkimo mechanizmas arba
pats lankelis (1 ir 2 pav.) bei rankenėlė (2 pav.). Kalbant apie
rankenėlę – stenkitės išvengti bet kokio stipresnio stuktelėjimo į ją.
Įrankius transportuojant būtinai rankenėlę užlenkite, o pačią ritę
įdėkite į apsauginį maišelį, dėžutę arba dėtuvę. To nepadarius ir
transportavimo metu neatsargiai sutrenkus rankenėlę, smūgis gali
persiduoti pagrindiniam dantračiui, kuris gali įskilti pats arba įlinkti
jo dantukai. Dėl šios pažeidimo sukant ritę nuolatos girdėsite
specifinį traškesį. Jei smūgis nebuvo itin stiprus ir niekas neskilo, o
tik šiek tiek įsilenkė dantukai, nepergyvenkite – per kelias žūkles
pagrindinis dantratis „prasidirbs" ir tas traškesys vėl dings.
Ritės lankelį taip pat reikia saugoti tiek nuo smūgių, tiek nuo
suspaudimo. Stipriau suspaudus jis gali sulūžti, nuo o nuo silpnesnio
smūgio – įlinkti. Akivaizdu, kad deformacijai labiau atsparesni stori
lankeliais (4 pav.). Tačiau jei jau lankelis įlinko, žinokite – tobulais
jo ištiesinti tikrai nebepavyks. Sutrenktas arba suspaustas ritės
lankelis gali sugadinti lankelio atšokimo mechanizmą ir tada lankelis
arba nesifiksuos atlenktas arba negrįš į savo pozicija užlenkiant.
Aukščiau aprašyti gedimai ištinka tuos žvejus, kurie su ritėmis
neatsakingai elgiasi transportavimo metu. Tačiau tuo šis sąrašas ir
baigiasi. O dabar pakalbėkime apie gedimus, kurie atsiranda neteisingai
elgiantis su įrankiu žūklės metu.
Man remontuoti atnešdavo ričių su visiškai sudilusiais vedančiaisiais
dantračiais. Taip suėsti dantračius galima tik tuo atveju, jei ilgai
palaikius ją vandenyje po to dar 2 metus ritę naudoti nei sutepus, nei
išvalius ir net nesusimąsčius, ar viskas ten tvarkoje.
Dažniausiai ritės mechanizmas sudyla nuo didelių apkrovimų, per mažo
sutepimo arba sutepimo senu tepalu, kuriame jau yra daug metalo drožlių.
Visų sudilusių dantračių keitimas jums kainuos apie ketvirtadalį visos
ritės kainos, todėl pagalvokit, ar ne paprasčiau būtų savo ritę laiku
tinkamai prižiūrėti?
Tikrai neteigiu, jog žvejai specialiai ima ir
mirko savo rites vandenyje – juk kartais net stipri liūtis negali
atbaidyti žvejo nuo vandens. Todėl jis kartais net nesusimąsto, kodėl
ritė dirba vis prasčiau. Nors pats vidinis ritės mechanizmas drėgmės
nebijo, tačiau nuo didelio jos kiekio nuo judančių dalių nusiplauna
tepalas. Todėl po kiekvienos, ypač lietingos ar ekstremalios žūklės
patartina pasitikrinti, ar nepradėjo tekėti tepalas. Tai padaryti labai
paprasta – nuimkite būgnelį ir apžiūrėkite ašį, ant kurios jis buvo
užmautas. Jei ašis pasidengusi vientisu juodu tepalo sluoksniu, laikas
ritę išvalyti bei pertepti.
Tačiau ne tik vanduo trumpina ritės eksploatavimo laiką. Didžiausi
mechanizmo priešai – smėlio bei kitos smulkios abrazyvinės dalelės. Ypač
šioms dalelėms jautrūs ritės guoliai (5a ir 5b pav.). Patekus smėlio
dalelėms į guolį jau per kelias kitas žūkles, ypač jei ritė gaus daug
apkrovų, jis gali subyrėti. O guolio keitimas, ypač jei jis japoniškas,
kainuos jums tikrai ne pigiai.
Pats jautriausias ritės guolis įmontuotas valo vediklyje (5b pav.).
Kuo mažesnis šis guolis, tuo didesnė galimybė jį sugadinti su smėliu.
Kas keisčiausia, smėlio labiausiai bijo Daiwa ritės (išskyrus pačias
naujausias ir brangiausias). Šiuos guoliuos valyti bei tepti reikia
periodiškai. Jei ritės vediklyje išgirdote kad ir menkiausią traškėjimą,
švilpimą ar kitokį garsą, nepagailėkite laiko po žūklės jį išrinkti ir
sutepti. Jei vediklis buvo labai ilgai nevalytas, nebandykite tepti
neišrinkto vediklio mazgo. Gali atsitikti taip, kad skystas tepalas
išplaus purvą iš po velenėlio ir lengvai jį perduos į guolį.
Tokiu atveju reikia pilnai išrinkti vediklio mechanizmą, švariai jį
išvalyti ir tik po to, įsitikinus jog nebeliko nešvarumų, sutepti patį
guolį.
Dantračiai taip pat dyla gerokai greičiau, jei tarp jų dantukų
patenka smėlio dalelių. Deja, šį dilimą dažnai pastebime per vėlai, net
po 2-3 sezonų po smėlio patekimo į vidų. Dantračių sudilimas pasireiškia
viso mechanizmo klibėjimu bei specifiniu metaliniu „kriokimu", kuris
girdisi sukant ritę. Šiuo atveju jau nepadės nei valymas, nei sutepimas –
reiks keisti dantračius.
Jei smėlio dalelės papuolė į stabdžio mechanizmą, gali sudilti
poveržlės. Šio stabdžio mazgas ypatingas tuo, kad viena jo dalis
pagaminta iš veltinio arba anglies (8a pav.), o kita – iš metalo (8b
pav.). Smėlio dalėlės, patekę tarp šių poveržlių, pradeda jų paviršių
dilinti. Kadanti veltinis arba anglis dyla greičiau, nei metalas, šį
gedimą galima pastebėti, jei iš po stabdžio reguliavimo rankenėlės
pradeda byrėti mažytės sutrinto veltinio gijos arba anglies dulkės.
Dar viena dažnai pasitaikanti bėda – įbrėžimas ant priekinės ritės
metalinio būgnelio dalies. Šis įbrėžimas labai nemalonus, nes už jo
kabinasi ir braižosi valas. Net jei ritės būgnelis padengtas titano
nitridu, įbrėžimą lengva pašalinti. Tiesiog tą vietą reikia nupoliruoti
skiautele veltinio, įtrinto pasta „Goja". Tik nepersistenkite
poliruodami ne rankomis, o elektriniu poliruokliu – titano nitrido
sluoksnis nėra labai storas, todėl jį lengva nudilinti.
Atsarginius būgnelius laikykite bei transportuokite arba dėžutėje,
arba apsauginiame maišelyje – įmestą masalų dėžėje arba kuprinės dugne
jį labai lengva subraižyti.
...bus daugiau.
Спортивное рыболовство № 2 - 2008
| 
