 Kai
pagavau savo pirmąjį lyną net nežinojau kad tai jis. Keista tai žuvis:
sėdi per dienas žolėse, kimba įdomiai, ir traukiamas sveikatos parodo.
Na nesu aš rimtas lynų gaudytojas, bet kai ką žinau apie šitą dumblo
gyventoją. Lynai nėra labai reiklios žuvys, gyvena uždumblėti
baigiančiuose ežeriukuose, prūduose. Bet pasitaiko jų ir dideliuose
vandens telkiniuose, pvz. Šiaulių jūroje. Kiek yra žmonių gaudančių
lynus, tiek ir nuomonių kaip juos pagauti. Vieni turi savo tiesas, kiti
savo, ir pradėti diskusiją kaip juos gaudyti manau būtų beprasmiška...
Lynas man savotiška, įdomi ir egzotiška žuvis, vien
jo išvaizda ko verta, o ir keptas jis tikrai gardus. Gaudyti lynus labai
sunku, nes jie labai jautrūs oro permainoms, nepastoviam oro slėgiui ir
dar visai krūvai įvairių faktorių, kuriuos tik jie patys težino. Šiaip
asmeniškai man lynus gaudyti geriausiai sekdavosi šiltomis birželio –
rugpjūčio dienomis. Šiaip esminis faktorius tai yra šiltas ir ramus
oras, nes tokiu oru lynai priplaukia prie pat kranto ir neblogai kimba.
Jei vasara karšta ir saulėta, galima ir netgi rekomenduojama lynus
gaudyti nuo aušros iki kokių 8-10 val. ryto, nes vėliau pradeda kilti
vėjas ir lyną sugauti jau sunkiau. Nors pasitaiko ir kuriozų: visai
neblogus lynus esu gaudęs ir vidury dienos, bet užmesti reikėjo toliau
nuo kranto. Šiaip nerekomenduoju išsirinkti labai didelio vandens
telkinio, nes surasti juos sunkiau... Asmeniškai aš lynus gaudau
nedideliuose ežeriukuose, tvenkiniuose, o smagiausia žūklė – karjeruose.
Auksinis oras lynui šilta diena, kai lynoja smulkus lietutis, tada jis
kimba visą dieną... Kada maitinasi lynas, labai sunku pasakyti, tai
priklauso nuo vandens temperatūros ir nuo to ar saulėta ar ne, jei
skaisčiai šviečia saulutė lynas kimba anksti ryte, vos prašvitus, o jei
apsiniaukę jis gali kibti ir vėliau. Lynus gaudau netoli nuo kranto, per
meškerės ilgį, kadangi tenka meškeriot meldynuose ir visokių krūmų
sąžalynuose su ilga meškere nelabai pasisukiosi, man geriausiai tam
tinka 3-4 metrų ilgio teleskopinė meškerė su lengva neinercine ritele.
Nors meškerės tipas ir svoris neturi didelės įtakos, vis vien meškerę
padedi ant atraminių kuoliukų, nes lyno kibimo reikia mokėt ir išlaukti.
Gali praeit ir valanda, ir kelios valandos, bet jei jau kimba, tai
kimba užtikrintai. Plūdes patarčiau naudot kuo lengvesnes, nes sunkesnė
plūdė garsiai pliaukšteli į vandenį, be to, lynas, pajutęs plūdės svorį
išspjauna masalą laukan... Šiaip man labai pasiteisino ištęstos plūdės
su dviem tvirtinimo taškais. Nors meškeriojimo gylis būna ne gilesnis
kaip 1,5-3 m, aš vis tiek darau slystančią sistemėlę - lengviau nuleisti
masalą tiesiai i akį tarp vandens lelijų lapų. O su stacionaria plūde
sunku tiksliai užmesti. Mėginau ir su „wagleriais", ne sunkesniais kaip
4-6 g. Bet jie turi vieną blogą savybe - kibimas matosi labai aiškiai,
kai plūdė pradeda skęsti, bet maunant ant kabliuko naktinį slieką ji
neišlaiko jo svorio ir grimzta savaime. Tad aš mieliau naudoju plūdeles
su plona antena ir bumbuliuku ant jos. Lengviau pastebėt kada ji
svyruoja. Valo per daug nenuploninu: 0,22 mm pagrindinis ir 0,20 mm
pavadėlis. Manau to pakankama, bet jei yra visiškas kibimo štilis
siūlyčiau suploninti pavadėlį iki 0,15 mm. Lynų žūklėje svarbus akcentas
yra pavadėlio ilgis, jis labai priklauso nuo vietos, kur planuojama
meškerioti. Jei pavadėlis bus per ilgas, nematysite atsargaus kibimo,
jei per trumpas - lynas baidysis. Manau 20-30 cm yra optimaliausias
ilgis. Svarelius išdėstau taip: netoli pagrindinio ir pavadėlio mazgo
užspaudžiu keletą 0,3 g. svarelių kas kokius 2 cm, o ant pavadėlio dar
užspaudžiu 0,2 g. kontrolinį svarelį. Jei kabliukas guli ant dugno, tada
ir kontrolinį svarelį paguldau ant dugno. Kimbant lynui arba jam
ragaujant masalą to šratuko jis nejaučia, o plūdė su plona antena
neblogai prineria. Kabliuką stengiuosi visada guldyt ant dugno, arba
palei dugną jei nėra žolių kilimo, bet negiliuose vietose žolių pilna ir
tenką masalą pakelti aukščiau dugno. Ką kabint ant kabliuko? Ogi tai,
kuo jaukinate. Jei jauke daug kukurūzų grūdų, ant kabliuko veriu nuo
dviejų iki keturių grūdų, pasiteisina ir mėšliniai sliekučiai, bet
geriausiai man yra naktinis sliekas. Stambus lynas nespjauna i tokio
dydžio masalą, o mažos žuvelės jo neapžioja ir neerzina netikrais
kibimais. Todėl ir stengiuosi pakelti kabliuką nuo dugno kokius 10 cm,
kad nutysęs slieko galas raitytųsi ir viliotų lyną. Lynus jaukinu ir
savos gamybos ir pirktiniais jaukais, svarbiausia jų neperdozuoti. Nes
negiliose vietose jaukas rūgsta ir po kelių dienų ta buvusi gera vieta
atrodys kaip negyvoji jūra. Kažkada pasišėręs iš vakaro ir naktį
praleidęs prie laužo gaudžiau lynus iš ryto. Lynai kibo vienas po kito,
kaip kokios kuojos. Nespėdavo kabliukas nusileist ant dugno ir jau
tempia. Patarčiau meškeriot tose vietose, kur gaudo vietiniai žvejai,
lynai ten pastoviai jaukinami ir pajaukinus kvapesniu ir skanesniu jauku
galima sulaukt neblogų rezultatų. Bet jei lynai bus pripratę prie
kombikormo, savo kvapais galite ir išbaidyti. Nežinau kodėl, bet man
nėra pavykę pagaut daugiau kaip 8 lynų per vieną žūklę. Lynų reikia
ieškot negiliose vietose, tarp vandens lelijų ir meldų. Jei oras
šaltesnis, lynas pasitraukia toliau nuo kranto, bet maitintis nenustoja,
aktyviai kimba ant tešlos, blyno, slieko ar kukurūzo grūdo. Nežinau, ar
kimba jie ant musės lervos, kažkaip neteko pamėgint... Jei užkibs
tikras lynas, tai jis jums parodys savo sveikatą ir teks pasinaudot
visomis žiniomis ir gudrybėmis kol jį iš ten iškrapštysite. Lynai labai
aktyviai pradeda kibti prieš nerštą. Tada jie lipte lipa ant kabliuko,
bet man asmeniškai sąžinė neleidžia imti neišneršusių žuvų - lai atlieka
jos savo šventą pareigą, juk iš mailiaus išaugs dar daugiau lynų,
kuriuos bus malonu gaudyti...
|
