| Statistika |
|---|
Viso žvejyboje: 1 megėju: 1 žveju: 0
|
| :) |
|---|
 |
|
Zvejys.ucoz.com
Pradžia » 2011 » Vasaris » 26 » Kaip gaudyti lydekas
07:44 Kaip gaudyti lydekas |
|
Pritraukta prie kranto ir pamačiusi
žvejį, lydeka tarsi sustingsta. Tai teko patirti ir man. Margašonė
užkibo vieną gegužės mėnesio vidurdienį, plieskiant saulei. Taip nutinka
retai. Iš netikėtumo gerokai sutrikau, ėmiau vilkti ją į krantą tiesiog
per jėgą. Didžiulė 5-6 kilogramų lydeka buvo plačiai pravėrusi savo
nasrus. Manęs vos neištiko šokas, kai išvydau, kad vos vienas mano
blizgės Jūratė" kabliukas įsmigęs į nasrų kraštelį. Graibšto neturėjau,
rankos drebėjo. Per metrą nuo manęs lydeka sustingo ir akimirką mes
žiūrėjome vienas į kitą. Kova buvo nelygi. Jau tapo aišku, kad
pralaimėsiu.
Sėkmė priklauso nuo oro
Lydekų kibimas priklauso nuo oro sąlygų, metiįlaiko ir deguonies kiekio ,
vandenyje. Žvejyba vyksta maždaug pagal tokį scenarijų. Lydeka griebia
gyvą masalą. Po kelių staigių ritės apsisukimų - pauzė. Jos trukmė
priklauso nuo lydekos ir gyvos žuvelės dydžio. Šiuo momentu lydeka lyg
ir sustoja vietoje, suspausdama žuvelę nasruose, paskui pradeda lėtai
judėti toliau. Pagal valo išsivyniojimą iš ritės galima sekti maisto
rijimo procesą. Prarijusi gyvą žuvelę, plėšrūnė tęsia savo kelionę.
Valas išsilygina, ir tai yra geriausias momentas pakirsti.
Svarbu jausti momentą
Jeigu plėšrūnė yra įspūdingo dydžio, o žuvelė - maža, tai ją pagriebia
ir praryja labai greitai. Lydeka tokiu atveju (prieš ir po kibimo) juda
ramiai ir nesustodama. Taip pat sukasi ir ritė. Nedidelė žuvis pati
tampa medžioklės objektu. Ji čiumpa masalą, skuba į priedangą ir tik ten
jį praryja. Todėl intensyvus valo išsivyniojimas pirmuoju kibimo metu
visiškai neapibūdina žuvies didumo ir kibimo kokybės. Jei plėšrūnė
griebė masalą savo stovėjimo vietoje, intensyvaus valo išsivyniojimo
galime ir nesulaukti. Pakirsti reikia tik tada, kai plėšrūnė visiškai
prarys masalą. Šį momentą lengva nustatyti pagal valo trūkčiojimą -
lydekai praryjus masalą, ritė keletą kartų apsisuka.
Tenka ir pagudrauti
Blogomis oro sąlygomis kibimas tęsiasi neapibrėžtą laiką. Lydeka gali
laikyti masalą nasruose ir pakankamai ilgai jo neryti. Pakirtimas
tokioje situacijoje žvejui neatneša sėkmės. Tam reikalinga silpnu,
„mikroskopiniu" valo trūkčiojimu išprovokuoti plėšrūnę masalo ryjimo
metu. Jo negalima judinti nuolat. Po kiekvienos manipuliacijos būtina
sulaukti atsakomųjų plėšrūnės veiksmų. Jei visi bandymai pakelti lydekos
apetitą bevaisiai, būtina vėl atsargiai timptelėti, stipriai nejudinant
gyvos žuvelės, ir pasitraukti tam tikru atstumu. Kitas trūktelėjimas
rodo daug rimtesnius lydekos ketinimus.
Kur mums, meškeriotojams, žvejoti?
Lietuvoje labai daug ežerų - apie 6000, bendras ežerų plotas - 914 kv.
kilometrų. Dar yra apie 1300 senvagių ežerų upių slėniuose ir apie 300
itin smulkių karstinių ežerėlių žemės įgriuvose. Vidutinis Lietuvos
teritorijos ežeringumas yra 1,4 proc, tačiau ežerai pasiskirstę labai
netolygiai. Dauguma jų telkšo ledyno išgraužtuose giliuose kloniuose.
Ten, kur stokojama natūralių ežerų, įrengta nemažai tvenkinių.
Dažniausiai jie sukuriami patvenkus upes. Iš viso Lietuvoje yra apie
3400 tvenkinių. Dauguma jų - maži, tik 5 iš jų yra didesni kaip 500 ha
ploto. Daugelis tvenkinių Lietuvoje atsirado sovietmečiu, atliekant
melioracijos darbus ir įgyvendinant nuotėkio reguliavimo projektus
vandens ūkio reikmėms. Didžiausias tvenkinys yra vadinamosios Kauno
marios, atsiradusios 1959 m. patvenkus Nemuną aukščiau Kauno.
Juozas Strėva
„Valstiečių laikraštis" , 2005 05 03
|
|
|
|
Peržiūrėta: 1728 |
Patalpino: ltboss
| Reitingas: 0.0/0 |
|
