ios vietelės užmesti dugninę su
„krabo" tipo šimtgraminu svareliu, kuris švilpdamas skrodžia orą kaip
artilerijos sviedinys, visi įrankiai ir įnagiai turi būti parengti
žūklei. Tad prie darbastalio, o ne žūklavietėje reikia išspręsti
klausimą, kokie kabliukai tinkamiausi jūrinei dugninei, kuria
meškeriojama Baltjoje ir konkrečiai – plekšnių žūklei? Klausimas
daugeliui žvejų aktualus, nes nuo kabliuko tipo, dydžio ir tvirtumo
priklauso ne tik žūklės sėkmė, bet ir jos eiga, o taip pat ir laimikio
išvaizda. (Skaityti plačiau)
Pentinų svarba
Kita vertus, kabliukas turi būti ne tik reikiamo dydžio, bet ir tinkamo tipo bei formos.
Meškeriojimas jūrine dugnine turi daug
bendro su žūkle dugnine meškere ežeruose ir tvenkiniuose. Juk dugninės
įnagio sandara susideda iš giminingų elementų – reikiamos masės
svarelio, jungčių, t.y. sukučių, amortizatorių (guminių rutuliukų,
sumažinančių įnagio elementų sąveikos jėgą) ir su kabliukų su
pavadėliais, ir iš esmės skiriasi tik tuo, kad jūrinės dugninės
montažuose dažnai naudojami specialūs pavadėlių tvirtinimo prie valo
jungikliai, kurie užsieninėje literatūroje vadinami paternosteriais, o
lietuviškai juos tinkamiausias pavadinimas – pentinai, nes šie įtaisai –
90 laipsnių kampų atsikišę nuo pagrindinio valo ir primena raitelio
batų pentinus, Kam jie reikalingi?
Šis išradimas – labai vykęs ir
populiarus, o užsukę į „Romados" parduotuves, galite susipažinti su jų
rūšimis ir konstrukcijomis. Patikėkite nustebsite išvydę, kiek
sukonstruota pentinų rūšių. Turbūt vieni populiariausių ir
praktiškiausių, o ir kainos požiūriu prieinamiausių dabar yra „Zebco"
kompanijos pentinai, o tiksliau montažas su trimis pavadėliais.
Šiame montaže pentinai pagaminti iš
raudono plastiko vamzdelių, kurie savaime yra papildomas viliokas.
Pentinai šiame montaže labai patikimai pritvirtinti prie pagrindinio
valo vien mazgais, o tai, kad nenaudojami papildomi elementai – montažo
privalumas. Pentinai atlieka labai svarbią funkciją jūrinės dugninės
sandaroje – jie užtikrina, kad tiek užmetant įnagį kabliukų pavadėliai
nesusipainios, tiek traukiant laimikį, o taip labai dažnai atsitinka,
nes visi jūrinės dugninės elementai linkę suktis aplink savo ašį. Taip
yra todėl, kad pavadėliai puošiami įvairiais viliojimo elementais –
spalvingais karoliukais, blizgutėmis, ryškiais vamdeliais, kurių tikslas
– patraukti žuvų dėmesį. Tie elementai veikia, kaip sukrės lapeliai.
Druska ir kotelio ilgis
Kadangi jūros vanduo sūrus, jame
palaikyti metaliniai gaminiai rūdija daug sparčiau nei išmirkyti gėlame
vandenyje. Todėl meškerioti jūrinėmis dugninėmis patartina rinktis tik
nerūdijančius kabliukus. Jie būna bronzinės arba nikelio spalvos. Tai
priklauso nuo to, kokia danga padengti kabliukai. Meškeriotojai labiau
simpatizuoja brozniams kabliukams, bet kabliukų spalva nedaro didelės
įtakos kabliukų spalvai, todėl lygiai taip pat sėkmingai galima naudoti
ir nikeliuotus kabliukus.
Koks dydis kabliukų dydis
parankiausias? Šis parametras priklauso nuo masalo ir gaudomų žuvų. Bet
ne mažesnis nei 2 numerio. Universaliausias dydis – 1 numeris. Na, o
didžiausias Baltijos jūros sąlygomis – 3/0. Pastarieji yra skirti
stambiausiems masalams. Mažesni kabliukai yra per silpni. Kita vertus,
kabliukus reikia naudoti tokius, kad masalai netabaluotų kaip popieriaus
skiatės ant krūmo šakos. Lietuvos priekrantės zonoje dažniausiai kimba 1-3 kg žuvys, tad visiškai pakanka nurodytų dydžių kabliukų.
Kitas dalykas – kabliukų tipas ir
forma. Čia yra daug svarbių dalykų. Kadangi kabliukų, skirtų jūrinei
žūklei yra įvairiausių rūšių ir formų, tai juos nesunku priderinti prie
masalo. Lietuvos jūros priekrantėje daugiausiai žvejojamos plekšnės. Šių
žuvų meškeriojimui puikiai tinka 2 ir 1 numerio kabliukai, tačiau
labai svarbu, kad jie būtų su ilgais koteliais. Gėlųjų vandenų
meškeriotojai tokius kabliukus vadina „unguriniais". Kodėl? Todėl, kad
tokio tipo kabliukai parankiausi žvejoti ungurius, kurie labai giliai
įryja masalą. Jei kabliuko kotelis trumpas, tai kabliukas atsiduria
giliai žuvies viduriuose. Tenka pjauti pavadėlį, o paskui, skrodžiant
žuvį, ieškoti kabliuko.Ilgas kotelis duoda šiokį tokį šansą, kad
kabliuką pavyks, suėmus replėmis, ištraukti tradiciniu būdu. Štai kodėl
ilgas kabliuko kotelis geriau už trumpą?
Plekšnių meškeriojime situacija ta pat
– plokščios kaip keptuvės žuvys pasižymi toku pat sugebėjimu per trumpą
laiką giliai įryti masalą. Tad trumpakotį kabliuką gana sunku išsegti.
Taip pat tenka pjauti pavadėlį, o žūklę vežtis jų visą atsargą, nes po
pusvalandžio gero kibimo dugninės bus nuginkluotos ir teks vėjo
pagairėje sugrubusiomis rankomis raišioti prie pavadėlių kabliukus. Apie
žūklės komfortą ir galimybę pasigėrėti gamta nėra ko nė galvoti.
Užkartėlė ir masalas
Meškerioti jūroje galima ir
lygiakočiais kabliukais, tačiau ant jų prasčiau laikosi masalas, kai
reikia galingu mostu didelį atstumą užmesti jį. Traukiant įnagį į krantą
nuo lygiakočių kabliukų masalas taip pat dažnai nusmunka, tenka jį
verti iš naujo. Todėl patyrę meškeriotojai labiau vertina „baitholder"
tipo kabliukus, nes ant jų kotelių yra užkartėlės, kurios neleidžia
nusmukti masalui.
Užkartėlė – ir naudinga, ir ne.
Masalas, prilaikomas užkartėlių, beveik visada būna savo vietoje, tačiau
kai reikia masalą keisti, panaudotą žuvies išpjovą ar net elementarų
slieką sunkoka nukrapštyti nuo užkartėlių. Kabliuką tenka valyti vos ne
su šepetuku. Tai gaišina meškeriojimo laiką. Be to, kabliuką su
užkartėlėmis ant kotelio sunkiau išsegti iš žuvies žiomenų, jei toji
giliai įryja masalą. Dėl šių priežasčių meškeriotojai dažnai neatsisako
lygiakočių kabliukų. Ypač ais atvejais, kai nereikia šimtą metrų užmesti
masalą, nereikia jo su didele jėga svaidyti prieš vėją. Lygiakotis
kabliukas taip pat turi savo privalumų. Na, o kokį rinksites – jūsų
valia. Publikuota: 2011 Gegužė Autorius: Žvejo žinios / romada.lt
|