Kad žūklė būtų sėkminga, žuvys
jaukinamos. Jaukas beriamas reguliariai kelias dienas (ar net savaitę)
iki žūklės nustatytomis valandomis. Geriausia žuvis jaukinti rytą ar
vakare, kai jos plaukia „medžioti”.
Jaukui dažniausiai vartojami į tešlą ar
molį įminkyti sliekų gabaliukai, uodo trūklio lervos, rugiai, kviečiai,
miežiai, avižos, duona, įvairios košės, bulvės, sėlenos, varškė,
išspaudos, kombinuoti pašarai ir t.t. Jeigu meškerioti išvykstama tik
šeštadieniais ar sekmadieniais, iš anksto žuvų prisijaukinti neįmanoma.
Šiuo atveju jos jaukinamos 2 val. (gaudant kuojas, karpius — 30 min.)
iki žūklės. Sukrešėjęs kraujas surišamas į marlę su akmeniu ir
nuleidžiamas ant dugno. žuvis, pajutusi kraują, ieškodama jo ištakos
vietos, plaukia prieš srovę, minta juo, bet negali pasisotinti.
Upėse žuvys jaukinamos pabėralu. Jis
gaminamas taip. Bet kokios kruopos ar grūdai verdama, iki pasidaro kieta
košė. Ji gerai sugrūdama, sumaišoma su sėlenomis, miltais. Dėl aromato
įlašinama sėmenų, anyžių, kamparo aliejaus ar valerijono. Masė sumaišoma
su moliu ir gerai išminkoma. Jei upės srovė lėta, pabėralo kamuoliukai
išbarstomi žūklės vietoje 10 m atstumu nuo laivelio neplačiu pusračiu.
Skalaudamas molį, vanduo išplauna ir jauką, kurį godžiai griebia žuvys.
Pirmiausia numetami 3—4 kamuoliukai, po kurio laiko kiek arčiau valties —
dar keli ir pagaliau prie pat laivelio — paskutinis didelis kamuolys.
Dabar jau metamas ir kabliukas su masalu. Jei srovė greita, pabėralas
(be molio) sudedamas į marlę ir nuleidžiamas ant dugno šalia valties.
Kad masė lengviau grimztu, į marlę įdedamas akmuo.
Meškeriojant ežeruose, vartojamas
užbėralas. Jis gaminamas iš panašių dalių kaip pabėralas, beriamas toje
vietoje, kur manoma žuvauti, Nustojus žuvims kibti, vėl beriamas.
Neblogas užbėralas yra šutintos bulvės. Kad būtų kietesnės, nebaigusios
virti, jos išimamos iš puodo ir dedamos į šaltą vandenį. Nuluptos
supjaustomos mažais gabaliukais.
Žuvis gali būti jaukinama ir trūkline.
Tai metalinis skylėtas kūgis su dugneliu. Meškeriojant upėje, į trūkline
sudėtas jaukas nuleidžiamas prie valties ant dugno. Kai trūkline
pasiekia dugną, virvute atidaromas dugnelis ir jaukas pasklinda
vandenyje. Jei sraunu, dugnelio neatidaroma, nes srovė ir taip stipriai
skalauja jauką.
Ne visada žuvys meškeriojamos tuo pačiu
masalu, kuriuo jaukinamos. Pavyzdžiui, karšiai meškeriojami naktiniais
sliekais, o jaukinami miežiais, kviečiais, žirniais, bulvėmis,
perlinėmis kruopomis.
Originaliai jaukinami šapalai. Prieš
žūklaujant toje vietoje, kur stovi valtis, pagaliu sudrumsčiamas vanduo
arba įmetamas gabalas velėnos. Iš jos vanduo neša įvairų natūralų maišią
— jauką.
Žūklėje kartais tenka gintis nuo
pūgžlių, mažų gružlių ar plonų ešeriukų, kurie tik tampo masalą, o ant
kabliuko neužkimba. Žvejai vartoja antimasalą. Į jauką, kuris paberiamas
žūklės vietoje, primaišo grūstų degintų kanapių ar saulėgrąžų sėklų (l
kg jauko jų imama 1/4 stiklinės). Straipsnis www.zvejogidas.lt
|
