Žiema smarkiai pakeičia žuvų mitybos įpročius. Todėl
žiemą keičiasi žuvų jaukinimo taktika, taip pat patys žieminiai jaukai
labai skiriasi nuo vasarinių.
Pradėkime
nuo pradžių. Jaukai žiemą, žvejojant karšius ar kuojas žūklės
nesugadins tik tuo atveju jei rūpestingai parinksime jo sudėtį. Negalima
žieminiuose jaukuose naudoti kruopų, ar grudų t.y. stambios frakcijos
dalelių. Kaip jauko pagrindas geriausiai tinka džiūvėsėliai kadangi jie
yra mažai maistingi. Tai pat galima pridėti šiek tiek kanapių išspaudų.
Nemažai dedama į žieminį jauką gyvūninės kilmės masalo dažniausiai uodo
trūklio lervų, taip pat galima įdėti truputi ir musės lervų. Į žieminį
jauką būtina dėti druskos, kadangi po vasaros žuvys jaučia mineralų
trūkumą. Patamsinti jauką galima juodžemiu, geriausiai tam tinka
kurmeriausiai.
Pasirinkta
žvejybos vietą geriausia jaukinti vakare, jei žūklė truks kelias dienas
tuomet tai kartokite kiekvieną vakarą. Stovinčio vandens telkiniuose
šerti galima paprasta žiemine šėrykla, kurios pagalba pašarą išpilame
ties pačiu dugnu. Į kiekvieną eketę reiktu suberti nuo
200 iki 500 gr. jauko.
Norint,
jog jaukas ilgiau išliktų ant dugno ir jo greit nesuėstų mailius,
galima jį užšaldyti didesniais kubeliais, tiesa tuomet pašarą būtina
pasunkinti žvyru, jog jis neplūduriuotu paviršiuje. Tokie pašaro
kubeliai nuleisti ant dugno lėtai tirpsta, todėl ilgai vilioja žuvį.
Ryte atėjus į žūklės vietą neskubėkite jaukinti, geriau
pirmiau pamėginkite apgaudyti jaukintas eketes. Į tas eketes kuriose
pavyks pagauti žuvies įberkite uodo trūklio lervų arba jas tiesiog
nuleiskite su šėrykla ir paskleiskite virš dugno. Žūklės metu
nepamirškite patikrinti ir tų ekečių kuriose visai nekibo pirmaisiais
bandymais, nes įdienojus ar vakarėjant ten gali puikiai kibti.