Jūs tik įsivaizduokite kiek skirtingų žūklės būdų
naudoja prancūzų žvejai jaukindami žuvis. Viskas priklauso nuo žūklės
sąlygų, jie gali jaukinti dideliais lyg vaiko galva kamuoliais pradedant
karpių gaudymo varžybomis ir baigiant tai daryti upėje gaudant vasarą
kuojas. Taip pat jie gali agresyviai jaukinti gaudydami karšius vasarą
arba pasirinkti kitą jaukinimo taktiką ir tai daryti tyliai naudodamas
nedidelius jauko gabaliukus.
 Sunkus
jaukinimas Anglijoje yra gerbiamas tarp žvejų kurie laužo taisykles
naudodami agresyvaus jaukinimo taktiką. Skirtingai negu prancūzai jie
turi supratimą ir mąsto, kad sunkus jaukinimas yra efektyvus ir mes jį
naudojame. Prancūzų jaukinimo filosofija totaliai skiriasi, jie jaukina
žūklaudami. Kad geriau įsivaizduotumėte noriu papasakoti vieną istoriją.
Kiekvienais
metais aš praleidžiu savaitę ar daugiau su prancūzu Nikolu Beroudu
Prancūzijoje. Jis yra "Declic Peche" (didžiausias žurnalas apie sportinę
žūklę Prancūzijoje) redaktorius. Kartu su manimi būna keli mano draugai
iš mano miesto - Godalming. Prieš vienerius metus mes žūklavome upėje
Sere, rytų Prancūzijoje. Upė yra 3 m gylio, 40-50 m platumo kurioje yra
daug karšių . Mes buvome kalbėję, kad visi karšiai yra dideli virš 2 kg,
su galimybe įkirsti ir didesnių žuvų. Nikolas žvejojo pasroviui, virš
jo žūklavo anglas Gripas Knightas ir Perris Grejus. Likusieji iš mūsų
įsikūrė virš jų prieš srovę. Taigi diena buvo graži ir mes visi
nusiteikėme įdomiai ir poilsį teikiančiai žūklei, tačiau tai kas nutiko
teims trims žvejams buvo žavinga. Gripas yra tipiškas atsargus anglų
žvejys ir ekspertas kuomet žūklaujama dideliu atstumu nuo kranto su
"feeder" tipo meškere. Su juo jis yra laimėjęs ne vieną mačą Olandijoje
ir Vokietijoje. Vokiečiai nenaudoja šaudyklių kada gaudo žuvis dideliais
atstumaisnuo kranto. Taigi jis sumaišė 3 kg jauko savo "feederiui" kurį
jis sunaudos su šėrykla. Perris yra taktiškas žvejys ir geriausiai
gaudo kada žūklės sąlygos kaip pas Gripą. Nikolas pažiūrėjo į ruošiamus
jaukus ir pasakė: "tokio jauko kiekio nepakanka" ir ėmė maišyti savo
jauką. Jis sumaišė dvigubai daugiau negu jie. Nikolas sumetė 10 jauko
rutulių žūklės pradžioje ir pripildydavo savo "feederio" šėryklą kaskart
užmesdamas. Kiti jaukino tik jauku kuris buvo šėrykloje. Žūklės
pradžioje Gripas ir Perris sugavo daugiau žuvų, tačiau laikui bėgant ėmė
ryškėti Nikolo pranašumas. Jis nustelbė abu žvejus ir patraukė žuvis į
savo gaudymo zoną nors jie žūklavo pasroviui. Tai buvo įdomu nes jis
sugebėjo patraukti žuvis iš dviejų žemiau gaudančių žvejų zonos nors jie
turėjo palankesnes sąlygas. Taip nutiko todėl, kad Nikolas kėlė
triukšmą savo žūklavietėje kas kart užmesdamas meškerę įmesdavo pilną
šėryklą jauko. Kiti žvejai taip pat pagavo žuvų iš pradžių, tačiau
Nikolui nuolat metant jauką ir sukeliant garsą žuvys teikė pirmenybę jo
žūklavietei, kas buvo neįtikima. Kuomet jis išvyko žuvys iškart
pasitraukė iš jo zonos ir ėmė kibti žvejams gaudžiusiems pasroviui ir
keliantiems garsą jauko rutuliais. Taigi garsas sukeliamas krentančio į
vandenį jauko buvo kritinė ir svarbiausia priežastis paskatinusi žuvis
pasirinkti būtent Nikolo žūklavietę.
 Garsas ar virpėjimas ?
Garsas
žinoma klaidinanti idėja, mes girdime, kad jaukas krenta į vandenį su
garsu, spaudimas ir tikimąsi (kieti ir minkšti jauko rutuliai). Po
vandeniu žuvys negirdi tokio paties garso. Į vandenį atsitrenkęs jauko
rutulys yra prislopinamas vandens paviršiumi nuraibuliuojančių bangų.
Žuvys labiau jaučia vibraciją kurią sukelia krentantis jaukas, tačiau aš
vis dar remiuosi jauko sukeliamu garsu, kaip jis santykiauja galime
lengvai tuom įsitikinti: argi gali būti, kad žuvis vilioja į dugną
krentančio jauko dungsėjimas. Kiekvienas jaukinimo būdas sukelia
skirtingus jauko elementus t.y jauko sukeliamas garsas yra
skirtingas.Jaukindami kanapėmis sukelsime ratilus vandens paviršiuje
kaip ir jaukindami kokonais. Taip pat jeigu šaudysime pinką garsas
skirsis nors ir nežymiai, tačiau žuvys puikiai tai jaučia. Žinoma kada
mes kalbame apie jaukinimą ir ypač kada metamam jaukui reikšmingas
povandeninis garso faktorius.
Vibracija tikrai sutraukia žuvis.
 Vibracija kaip traukimas
Aš
esu įsitikinęs, kad tai yra stipri jauko traukos dalis. Žinoma jaukas
yra sudarytas iš dalelių kuriomis minta žuvys ir traukia jas kaip
maistas. Jaukas formuoja debesį ir sukelia spalvą, tai matoma trauka ir
žinoma galimybė pateikti masalą geresniu keliu dugne taip pat matoma
trauka. Žiemą mano jaukas gali būti 100 % žemė , aš sutinku su tuo, kad
kai kada jaukas sukelia debesį ir lengvi jaukai yra naudojami tam
tikromis aplinkybėmis ir išsisklaido dar nepasiekę dugno. Plakiai ir
puskaršiai yra traukiami į žūklavietę lengvu geltonu debesiu, tačiau
kuojiniai jaukai turi būti tokios pat spalvos koks yra telkinio dugnas
tiek upėje tiek ežere. Matoma trauka kartais nėra tokia svarbi kaip mums
atrodo. Nuolatinis jaukinimas taip pat yra būdas palaikyti jauko kiekį
žūkės vietoje ypač upėje. Taigi idėja, kad jaukas nukritęs į dugną
sukurią tvarką dugne ir tai traukia žuvis yra pakankamai mįslinga. Su
žemėmis ar be žemių, šviesus ar tamsus, su jokeriais ar be? Jaukas visą
laiką kelią garsą kuomet jis yra matomas ir vibracija turi labai didelę
reikšmę žuvų traukai.
Aš praleidau daug laiko kalbėdamas su Steve
Gardener apie šį subjektą ir jis atkakliai tvirtino, kad labai svarbu
tuomet kada tu jaukini varžybų pradžioje jaukus sumesti kuo greičiau.
Prieš jaukinimo pradžią skelbiantį švilpuką tu jau turi būti pasiruošęs
su jauko rutuliu rankoje ir sumesti juos kuo greičiau, nes kuo greičiau
jauko rutuliai kris į vandenį tuo greičiau žuvys suvoks kaip signalą
maitintis.
 Garsas ne visuomet yra atsakymas
Perskaitę
šiuos mano teiginius jūs galite pamanyti, kad norint nugalėti per
varžybas tu turi turėti daug jauko ir kelti didesnį triukšmą nei negu
kiti varžovai - tai netiesa. Daugumoje situacijų jūs paprasčiausiai
pasmerksite myriop savo žūklavietę jeigu jaukinsite keldami garsą.
Leiskite man pateikti du pavyzdžius. Pirmas yra istorija kai Nikolas
pasakojo kaip jis lankėsi "Ledds Liverpool" kanale. Tai uolėtas sunkus
kanalas (kaip jau žinote) čia jūs dažniausiai "lašinate" kokonus
kokybiškoms žuvims. Vietiniai žvejai sako jūs "nužudysite" savo žūklės
vietą jeigu pajaukinsite aštuoniais, o ne šešiais kokonais. Nikolas
atvyko su krepšiu jaukų 2 kilogramais smulkiausios konsistencijos jauko.
Jis išmatavo gylį, sumaišė jaukus ir sumetė į žūklavietę. Kiti žvejai
žiūrėjo ir negalėjo tuom patikėti, jie žiūrėjo į jį su nuostaba,
susirinko daiktus ir pasitraukė nuo neišmanėlio. Nikolas žinoma paliko
nepagavęs nieko, dabar vietiniai žvejai jį prisimena kaip "bombermeną".
Kita istorija nutiko per varžybas ežere kur lynai ir karosai
dominuojančios telkinio žuvys. Karosai nuolat ateina prie jauko tai aš
turėjau omenyje, tačiau čia labai seklu todėl aš gaudžiau su "feederiu"
masalui naudodamas "pinkas". Prieš startą pašėriau su timpa jauko
rutulius. šalią buvę varžovai tiesiog mėtė jauką su šėryklėlėmis varžybų
metu. Aš nesijaudinau dėl to, kad jie pagavo atsitiktinių lynų nes aš
gaudžiau tolimesniu atstumu negu jie ir aiškiai pasitikėjau savo
pasirinkimu. Deja karosai nesirodė mano pajaukintoje zonoje - čia buvo
vieni lynai, aš aiškiai pralaimėjau. Kaimynai gaudę iš kairės turėjo po
10 kg lynų, o iš dešinės gaudę sportininkai po 12 kg kai tuo tarpu aš
sugebėjau pagauti vos 4 kg žuvies. Didžiausia klaida buvo ta, kad
karosai buvo gaudomi tik kitoje ežero pusėje ir ten svoriai buvo
užregistruoti net iki 20 kg, tačiau tik pas tuos žvejus kurie šėrė
sudarydami didelį garsą ir sunkiu jauku. Po varžybų pakalbėjęs su
žvejais paaiškėjo, kad lynai neina prie jauko kartu su karosais. Visi
lynai buvo gražūs, jų svoriai siekė apie 1 kg. Taigi per 6 valandas 9 -
10 žuvų, o jaukinti reikėjo mažomis porcijomis. Tai ką aš padariau prieš
varžybas nušaudamas jauko rutulius pasirodo tik išbaidė juos iš
jaukinimo zonos. Taip aš padariau tyčia norėdamas karosų, o ne lynų.
Jeigu karosai būtų maitinęsi mano krante tai būtų visai kita istorija.
Taigi
peršasi išvada, kad garsas nėra geras būdas vilioti žuvis pakraštyje
kanalo ar ežero, daug geriau jaukinti su puodeliu (cuping kit) labai
lengvu jauku. Jeigu turi bent mažiausią įtarimą, kad garsas "nužudys"
tavo žūklavietę labai gerai jį "pasverk".
 Garsų tipai
Yra
du ryškūs garsų tipai naudojami patraukti žuvis į jaukinimo vietą.
Vienos jų yra triukšmingas garsus "bombardavimas" kuris be abejonės
išbaido žuvis, tačiau verčia jas sugrįžti į pajaukintą vietą stebinamai
greitai. Žuvys vedamos smalsumo grįžta į jaukimvietę pažiūrėti čia
kilusios sumaišties kurią sukėlė į vandenį krentantys jauko rutuliai.
Tam užtenka įmesti akmenį į švarią upę ir jeigu šalia yra žuvų jūs
pastebėsite kaip jos sprunka nuo sukelto garso, tačiau taip pat
akimirksniu grįžta atgal ir nesitraukia nuo akmens, o sukiojasi
aplinkvien tik vedamos smalsumo nors čia visiškai nėra nieko valgomo.
Taip yra todėl, kad su garsu į vandenį patenka natūralus maistas, nuo
medžių krentančios šakos, lapai ir panašiai labai dažnai būna aplipę
vabalais ir kitokiu maistu kuriuo minta žuvys, o žuvys juk skirtingos
kaip ir skirtingos gyvūnų rūšys, negi tai netiesa. Tikrai verta padaryti
pauzę ir susimastyti kodėl kartais užkimba vos tik pajaukinus. Taip yra
todėl, kad žuvys paprasčiausiai išgąsdinamos šėrimo metu ir vėliau
labai greitai sugrįžta atgal ir tuoj pat reaguoja į tai ką randa.
Sekantis garso keliamas būdas yra reguliarus Jaukinimas nuolat metant
jauką žūklės metu. Jis turi skirtingą efektą negu "bombardavimas" starto
metu. Toks nuolat pasikartojantis "bombardavimas" jaudina kai kurias
žuvis ir atbaido kitas. Kaip ir skirtingi garsų tipai taip yra ir
skirtingi jaukinimo būdai. Kuojos skirtingai reaguos į pradinį
"bombardavimą" ir į 3-4 jauko rutulius mėtant kiekvieną pusvalandį, taip
mestas jaukas veiks geriau nei sumestas žvejybos pradžioje. Karšiai
daug geriau reaguoja į nuolatinį jauko rutulių kritimą į vandenį. Gausus
jaukinimas žūklės pradžioje yra siekis panaudoti garso strategiją
traukiant žuvis į žūklavietę nes žvejai per varžybas turi vos tris
valandas.
Karšiai reaguoja į reguliarų jaukinimą. Niekas to nežino taip gerai kaip karšių "magas" prancūzas - Diego Da Silva.
Prieš
jaukinimo pradžią skelbiantį švilpuką tu jau turi būti pasiruošęs su
jauko rutuliu rankoje ir sumesti juos kuo greičiau, nes kuo greičiau
jauko rutuliai kris į vandenį tuo greičiau žuvys suvoks kaip signalą
maitintis.
Steve Gardener nuomonė
Steve
Gardener turi įpatingą požiūrį dėl šių dviejų efektų. Jis tiki, kad per
ilgai trunkančios varžybos kaip pavyzdžiui standartinės Anglijoje
vykstančios varžybos trunkančios 5 valandas žuvys geriau reaguoja į
pradinį "bombardavimą" negu į nuolatinį dajaukinimą. Jo teorija pagrįsta
tuom, kad didelės žuvys sugrįžta sujaudintos reguliaraus garso ir būna
aktyvios. Mažos žuvys yra mažiau atsargios ir pirmosios ateina prie
jauko. Nuolatinis "bombardavimas" išlaiko smulkias žuvis prie jauko, o
didelias laiko nuošalyje. Jeigu tu atsisakysi garso traukos ir daugiau
jaukinsi su kaušeliu (cuping kit) ir moliu kuris bus paruoštas taktiškai
atsižvelgiant į dienos žūklės sąlygas tuomet didelės žuvys bus labiau
nusiteikusios maitintis tavo zonoje. Jis įsivaizduoja garsą kaip
smalsumą kuris taip pat yra faktorius veikiantis didelių žuvų jutimus.
Žuvys yra sudominamos, tačiau ne iki tokios ribos, kad pilnai apsistotų
ties jauku, nes jaukas ir toliau kelia garsą bumsėdamas į vandenį.
Naudodamas tokią taktiką Stev Gardener yra laimėjęs vieną iš
garbingiausių titulų kur į šias varžybose dalyvauti kviečiamos tokios
žvaigždės kaip Allan Scothorne, Stuart Conroy, William Raison. Žuvys
kurios buvo gaudomos tai kuojos ir puskaršiai kurias tiek Steve tiek
Allan traukė žuvis vieną po kitos. Allan žuvis jaukino kiekvienu
užmetimu kai tuo tarpu Steve iš pradžių pajaukino, o vėliau dašerinėjo
tik su puodeliu (cuping kit). Nors Steve pagavo mažiau negu Allan,
tačiau jis nesunkiai laimėjo, nes jo žuvys buvo aiškiai didesnės. štai
šis faktorius turėtų jums pilnai įrodyti, kad Steve nuomonė yra
pakankamai garbinga.  Kokie faktoriai nusprendžia kada garsas veiks?
Istorijos
ir anekdotai gali sudaryti įspūdį, tačiau mums reikia labiau viską
išanalizuoti norint suprasti garso reikšmę geriau. Mums reikia apžvelgti
kai kuriuos faktorius kurie gali paaiškinti kada garsas žuvis vilios, o
kada jis veiks priešingai negu jūs tikitės. Pirmas faktorius-žūvų
rūšis.Čia nėra abejonės, kad vienoms žuvims patiks garsas, o kitoms
sukels pasibjaurėjimą. Be abejonės žuvys kurioms patinka garsas yra
karpiai ir karšiai. Kad karpius labai traukia į vandenį krentančio jauko
garsas aš įsitikinau stebėdamas vieną mačą kuriame dalyvavo Williamas
Raisonas vidutinio dydžio ežere žiemą kur per varžybas buvo draudžiama
jaukinti. Jis pasakė man, duok man 5 minutes ir per tą laiką jis
užmesdavo 25 gramų vaglerį ir parvyniodavo atgal. Tai jis padarė 6
kartus. Septintu metimu jis užmetė vaglerį ir nebeparvyniavo, o paliko
užmestą meškerę , kodėl? Todėl, kad jis naudojo 25 gramų vaglerį ne dėl
distancijos, o dėl garso. Karpiai sureagavo akimirksniu, jiems toks
plaiukštelėjimas asocijavosi su į vandenį krintančių jauko rutulių garsu
ir jie suplaukė pažiūrėti kas gi nutiko. Ir tai viso labo užėmė tik
mažiau nei 5 minutes kuris jis manęs prašė palaukti. Pamenate žūklę kai
Nikolas "pavogė" karšius iš Gripo ir Perrio. Taip nutiko todėl, kad jis
kėlė triukšmą ir žuvys suprato tą garsą kaip ženklą, kad tenai ras
daugiau maisto. Kada gaudoma greitos tėkmės upėje nuolatinis jauko
keliamas garsas yra žymiai efektyvesnis negu tyla. Karosas yra kita
garsą mėgstanti žuvis kaip aš jau ir minėjau. Taip pat reguliarus jauko
mėtymas į vandenį traukia mažas žuvis. Norėdami išlaikyti aukšles ir
grūžlius savo pajaukintoje zonoje privalote nuolat kelti vandenyje
teškėjimuą, tai besidominančioms žuvims. Taip pat yra ir kitų žuvų
kurios reaguoja į garsą, bet ne į pastovų. Čia yra skirtumų, aš manau be
kuojų ir karšių įtraukiau ešerius ir ūsorius, jie domisi "bombardavimu"
ir teikia pirmenybę dajaukinimui, tačiau ne kiekvienu užmetimu. Atlikti
stebėjimai rodo, kad geriau kelti mažesnį garsą kada norime pritraukti
kuojas ir ešerius negu tada kada siekiame karpių ir karšių dėmesio. Yra
žuvų kurios negali pakęsti garso skleidėjų, tai lynas ir šapalas. šios
dvi žuvų rūšys paprasčiausiai yra per daug baikščios ir atsargios tam,
kad būtų galima jas prisišaukti su garsu. šapalai reaguoja gerai į garsą
kuris yra sukeliamas krentančių kanapių, o didelis garsas
paprasčiausiai nuvis šias žuvis kitur iš jūsų pajaukintos žūklavietės.
Lynas yra sunki žuvis ir ji nuolat sugaunama jau baigiantis varžyboms
kai visos aktyvios žuvys yra sugautos arba pasitraukusios, o
"bombardavimas" senai jau praėjęs. Taigi garsas nėra geriausias
potraukis šioms žuvims vilioti. Garsas veikia gerai "sunkiuose" vandens
telkiniuose kur yra daug žvejų. Garsas geriau vilioja žuvis "sunkiuose"
vandens telkiniuose kur gausiai ir dažnai lankosi žvejai kurie nuolatos
jaukina žuvis įvairiais pašarais.
Žuvų gausa
Nėra
abejonės, kad keliamas garsas tiktai veiks kuomet žuvų tikrai daug ir
jos pešis dėl maisto. Čia žuvys seks paskui garsą kaip apie maitinimosį
signalą. Taigi po signalo jaukinti iškarto turėtų prasidėti
"bombardavimas". štai kodėl kartais garso strategija yra sunkiai
pasirenkama. Tu gali žūklauti, kad ir sunkiausiomis žūkės sąlygomis ir
pagauti sukeliant garsą. šios žuvys žino, kad: garsas = žvejys = tai
gresia būti sugautai, tačiau jos taip pat žino, kad
garsas=žvejys=maistas ir kadangi jos yra alkanos, o maisto trūkumu jos
rizikuoja būti sugautomis, tačiau tai kaina kuri leidžia pavalgyti. Tas
pats yra ir naturaliose upėse. Upė kurioje žūklavome su Nikolu, čia nėra
labai gausu žvejų ir žuvys gal niekad anksčiau nematė kabliuko, tačiau
jos greitai sureagavo į garsą kas joms asocijavosi su maistu. Kur žuvų
kiekis yra mažas tuomet didelis garsas ir triukšmas veiks prieš jus. Tai
liečia vandens telkinius kurie yra skurdūs ir žinoma labai priklauso
nuo dienos sąlygų ir mes žūklaujame (pagal vokietį apie žūkles žiemos
sezonu) kuomet tiek žuvų tiek jauko kiekis yra labai mažas. Jeigu tu
nesi tikras, kad tavo žūklavietėje bus daug žuvų, jūsų vietoje nekelčiau
didelio triukšmo kada jaukinu.Vandens sąlygos. Garsas veikia daug
geriau kai vanduo yra drumstas ir ne taip gerai kada jis švarus. To
priežastis mano manymu yra tai, kad drumstame vandenyje matoma trauka
(jauko debesis) yra prislopinamas ir žuvys negali jo matyti labai gerai.
Tuomet daug geriau veiks garso sukeliama trauka. švariame vandenyje
matoma jauko trauka kada sukeliamas debesis ir žuvų regimas jauko
sklidimas dirbs geriau. Taip pat sekliame vandenyje garsas gali
išgąsdinti žuvis labiau negu ten kur gilu. štai kodėl garso tipas kurį
sukeliate ežere yra labai svarbus. Lengvas perdrėkintas jauko miksas
sukelia mažesnį garsą kai šeriame su timpa, o stiprus jauko rutulys
priešingai kelia didelį garsą krisdamas į vandenį.
Apibendrinimas
Visi
šie faktoriai yra svarbūs kada tu turi nuspręsti kaip jaukinsi, tu turi
daryti didelį garsą jaukindamas ir jaukinti naudodamas jauko rutulius
ar būti labiau taktišku ir jaukinti puodeliu (cuping kit). Jeigu jau
nusprendei jaukinti jauko rutuliais tai tuomet turėtum pagalvoti ar
viską sumesi iš karto ar jaukinsi nuolat į vandenį krentančiais
rutuliais. Ir galiausiai jeigu nusprendėte, kad jaukinsite per laiką
tuomet turėtumėte apsispręsti ar tai bus rutulys kas metimą ar du, trys
kas kiekvieną pusvalandį. Kiekvienas garsas yra komplikuotas kai tu sėdi
prie popieriaus lapo ir mėgini tai užrašyti, tačiau čia yra sprendimai
kiekvieno iš mūsų kuriuos galime daryti per kiekvieną žūklę ir
skirtingomis žūklės sąlygomis. Kartais padarome juos gerus, kartais
blogus. Tačiau aš esu linkęs manyti, kad daugiausiai įtakos sėkmingai
žūklei turi garsas arba vibracija kurią tu sukeli savo žūklavietėje. Aš
nesu suinteresuotas pasakyti kaip kiekvienas žvejys turėtų žūklauti
skirtingomis sąlygomis, aš tik noriu pasakyti, kad garsas kurį sukelia į
vandenį krentantys jauko rutuliai tikrai nėra bereikšmės.
|
