Narvos gidų susivienijimas šį rudenį pirmą kartą
surengė galimybę kiekvienam besidominčiam žvejyba betarpiškai
susipažinti su vienu seniausių šiaurės Estijos gyventojų verslų –
migruojančių į upes nėgių žūkle, kurios sezonas trunka iki pirmojo ledo.
|
| Wikipedia.org nuotr.: nėgės ne vienoje šalyje įtrauktos į Raudonąją knygą, o Estijoje jos kol kas – įprastas laimikis |
Gyvą
nėgę matyti teko tikriausiai nedaugeliui, o ir tarp praleidžiančių
žūklėje kasmet po kelioliką savaitgalių meškeriotojų tokių atsiras
nedaug, nors šios žuvys atplaukia neršti į beveik visas įtekančias į
Baltijos jūrą žuvis. Nėgių migracija mūsų krašte pastebima pavasarį, o
Estijoje nėgės upes kyla jau rudenį. Todėl Narvos krašte nuo seno jos
žvejojamos specialiomis gaudyklėmis, kol upes užkloja ledas.
Šis
senovinis verslas išliko iki mūsų dienų beveik nepakitęs. Nėgių žūklė
labai įdomi, joje naudojami archaiški žūklės įrankiai, dažnai ji vyksta
naktį, ne mažiau įdomus ir šių žuvų rūkymas, kepimas ir marinavimas,
virstantis savotiškomis apeigomis su vakaronėmis ir laimikio ragavimu.
Tad nenuostabu, kad atsiranda nemažai norinčių dalyvauti nėgių žūklėje
betarpiškai.
Į
šį žūklės turą atvykstantys dalyviai apgyvendinami kadaise turėjusiu
imperatoriškojo kurorto titulą Herenburge, viešbutyje „Narva-Joesuu
SPA", iš kurio ranka pasiekiamos daug nėgių žūklaviečių. Žūklės dalyviai
plaukia į žūklę tokiais pat luotais, kokius vietos žvejai naudojo nuo
neatmenamų laikų, leidžiasi į žygius pakrantėmis. Tad dalyviams reikia
nemažos ištvermės ir gero fizinio pasirengimo. Žūklės turo finalas
maloniai nustebintų kiekvieną prancūzą, nes jų gimtinėje nėgė –
rafinuotas delikatesas, o po žūklės rengiamoje kulinarinėje vakaronėje
nėgės kepamos ant laužo kaip senovėje, iš jų pagal šimtamečius receptus
verdama žuvienė, čia pat galima paragauti rūkytų ir marinuotų nėgių bei
pyragų su nėgių įdaru.
