Kaip ir lydeka,
ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug
įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui
atstoja dvi lydekas.
 Ešerys
nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu.
Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos
gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui.
Ešeriai
spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai
kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir
gegužės pradžioje. Ešeriams gaudyti naudojamos nedidelės besisukančios
blizgutės arba taip vadinami mikromasalai (guminiai vienuodegiai ar
dviuodegiai įvairiaspalviai kirminėliai), patarčiau naudoti šiek tiek
stambesnius, maždaug 3-4cm ilgio.
Dažnai keli ešeriai puola masalą vienu
metu, dėl to kai kurie žvejai pritaiso keletą kabliukų. Ešerys labai
godi žuvis ir dažnai puola netgi už save didesnį masalą.
Ešerys maitinasi triukšmingai, puldamas
žuveles vandens paviršiuje. Žuvelės, sprukdamos į visas puses, net
iššoka iš vandens, tuo parodydamos žvejui kur ešeriai maitinasi ir kur
reikia jį gaudyti.
Nors ir godus, tačiau ešerys kartais
labai atsargiai griebia masalą. Dažniausiai ešerys griebia visą masalą
ir kablys gerai įstringa gerklėje, tačiau kartais ešerys vejasi masalą
iki pat valties krašto, bet masalo nečiumpa.. Kartais griebia masalą
ypač atsargiai ir kabliukas užkimba tik už pačių lūpų kraštų. Taip
užsikabinęs labai dažnai atitrūksta, todėl nereikia stengtis jo greitai
išvilkti. Juo ešerys daugiau draskosi ir spurda, juo lengviau jį reikia
traukti.
Dažnai vietoj masalo jis kažkodėl čiumpa
naudojamą svarelį Todėl prie svarelio patariama prikabinti vienšakį ar
trišakį kabliuką.
Daugiausia pagaunami ešeriai, sveriantys iki pusės kilogramo. Rečiau galima pagauti ešerį vieno kilogramo svorio ar didesnį.
 Stambaus
ešerio judesiai panašūs į didesnės lydekos judesius. Jis atkakliai ir
smarkiai veržiasi į gilumą ir stengiasi užlįsti už kelmo ar kokio
akmens, žinoma, dažniausiai, atitrūkdamas. Gaudant iš valties, nereikia
leisti ešeriui pasiekti, dugno, o varginant laikyti jį arčiau vandens
paviršiaus. Jei gaudoma iš didesnio gylio (12-14m ir daugiau), dažnai
ešerys, pakeltas į vidurinį vandens sluoksnį nustoja blaškytis ir
lengvai ištraukiamas, atrodo lyg negyvas Tai sąlygoja supančio slėgio
pasikeitimo įtaka žuviai, juk giliau slėgis didesnis. Toks ešerys ilgai
neišgyvena.
Ešerį upėje gaudyti kiek sunkiau, nes tenka daug vaikščioti krantu ir, mėtant masalą, ieškoti ešerių būriavimosi vietų.
Ešeriai mėgsta akmenuotą ir duobėtą
dugną, o mažesnieji laikosi arčiau žolių. Atradus tokią vietą ir
pastebėjus daugiau mažų žuvyčių, reikia ieškoti ešerių.
Ežere ešerių pagaunama kaip ir giliai taip ir arti vandens paviršiaus, o upėje masalą, reikia vedžioti arčiau dugno.
Greitai tekančiame vandenyje ešerys
laikosi rečiau, čia neverta jo ir gaudyti. Ešerių galima rasti tiktai
vidutinėje tėkmėje arba visai stovinčiame vandenyje.
Ešeriai gerai kimba prieš pat saulės nusileidimą.
Daug ešerių ir gana stambių pagaunama Kuršių mariose. Bet ir čia svarbu aplinkybės, kurios daugiausiai susijusios su oro sąlygomis ir metų laiku.
| 
