Ešerys – pagrindinis poledinio
meškeriojimo taikinys, tačiau dauguma meškeriotojų vilioja
dryžuotašonius įvairiomis avižėlėmis, manydami, kad blizgė – masalas,
pritaikytas Kuršių marioms ar dideliems ežerams, kur ešerių elgsena –
kitokia nei vidutinioko ešerio, patruliuojančio palei tyvuliuojančio
šalia jūsų sodybos ežeriuko sėklių. Todėl meškeriotoją,viliojantį
ešerius blizge, pamatysi retai, jei kuris ir pabando, tai dažniausiai
nusivilia rezultatu arba jam paprasčiausiai neužtenka kantrybės.
Kad „užsikabintum" ir pradėtum rimtai
meškerioti blizge, reikia vieno sėkmingo karto. Geriausiai, kad tai būtų
pirmoji išvyka ant ledo, bet tokiu ešerių gaudymu galima susidomėti ir
po trečios išvykos, jei ji bus apvainikuota nors vieno rimto
egzemplioriaus sugavimu. Kad taip atsitiktų ir blizgiautojų gretas
papildytų naujos pajėgos, patariu pasirūpinti kelis nestandartinius
masalus arba perdaryti turimus, o tai reiškia, kad masalui reikia
pridurti kažkokį papildomą dirgiklį, pvz., padažyti blizgės vidinę pusę
raudona juostele, priklijuoti holograminę akį, kurių komplektą dabar
galima įsigyti vos ne kiekvienoje meškeriojimo reikmenų parduotuvėje…
Apie vieną tokį patobulinimą šiandien ir papasakosiu, tačiau pradėkime
iš pradžių.
Svarbiausia sąlyga – mobilumas
Jei nori sumeškerioti ešerį, o ne
ešeriuką, reikia pamiklinti kojas. Taip sakydavo mano senelis, kuris su
kaimynu skersai išilgai buvo išvaikščiojęs Linkmeną, ieškodamas stambių
ešerių. Tačiau ne tik kojas teks pamiklinti, bet ir rankas, nes per
dieną tenka išgręžti dešimtis ekečių. Tik pirmledžiu blizgiautojas
jaučiasi kaip ponas ir, nešinas peikena, per dieną apeina savo valdas
spėriai. Pora smūgių peikena ir eketė – paruošta. Kai ledas pastorėja,
tenka imtis ledgrąžčio, o tai – rimtas darbas. Vienoje vietoje ilgai
neblizgiaujama.Tai pirmoji taisyklė. Keliolika mostų meškerėle ir
pirmyn, jei niekas nekimba. Naujokai dažnai pusvalandį miklina blizgę,
laukdami kibimo. Blizgė – ne avižėlė. Jei ešeriai pasirinktoje vietoje
yra ir jei jie nusiteikę kibti, masalas neilgai bus ramybėje. O tikėtis,
kad ešeriai atplauks prie masalo, gana naivu, nors teoriškai ir
įmanoma. Tik atsitikti tai gali kitą dieną, o gal po dviejų parų. Tad
ešerių tenka ieškoti, o svarbiausia meškeriojimo blizgėmis sąlyga –
mobilumas.
Blizgių ypatumai
Kad ir kiek blizgių turėtum masalinėje,
tačiau atrodys, kad jų vis maža. Tačiau ilgainiui modeliai atsisijoja, o
svarbiausia pasiskirsto pagal vandens telkinius. Pamenu, kai nusipirkau
pirmąją suomišką „Kuusamo" blizgutę, maniau, kad tai – universalus
instrumentas ir naudojau ją visuose vandens telkiniuose, tačiau labai
greitai įsitikinau, kad ji veiksmingiausia tik dviejuose, iš tų ežerų,
kur aš blizgiauju.
 
Per gana ilgą praktiką, daug modelių
atsisijojo savaime arba tapo vardiniais. Ką tai reiškia? Tai modeliai,
kurie veiksmingi tik viename vandes telkinyje, o kartais dar ir tik tam
tikru periodu. Pavyzdžiui turiu vieną labai seną blizgelę, kurios viena
pusė – žalvarinė, o kita – alavinė. Blizgelės storgalyje įlituotas 10
numerio dvišakis, apvyniotas gerokai pasidėvėjusiu raudonų vilnonių
siūlų vainikėliu. Šia blizgele pirmąją pirmledžio savaitę gaudau ešerius
viename gana sekliame miško ežerėlyje. Čia ji parodo savo magiją, o
kitur – tai vidutiniokas masalas, kuriuo suviliosi tiek pat ešerių, kiek
ir kita blizgele. Tokių blizgių turiu beveik pusšimtį.
  
Kai supratau, kad visos blizgės
polediniam meškeriojimui turi bendrą vardiklį, pradėjau galvoti, kaip
jas paversti kibesniais masalais? Todėl, kai pasirodė specialios
grandinėlės, kuriomis blizgės jungiamos su kabliukais, iškart ėmiau jas
derinti prie mano turimų blizgių. Rezultatas pasirodė neprastas, nes
maždaug pusė mano turimų modelių, papuoštos grandinėlėmis, kuriu gale –
trišakis su karoliuku ar „ešerio akimi", ėmė rodyti geresnius
rezultatus. Akivaizdu, kad tai – „auskarų" nuopelnas. Juos galima
derinti su visomis blizgėmis, prie kurių kabliukai pritvirtirtinti
žiedeliais arba į kurių korpusus įlituotos vielos kilputės. Bet dar
veiksmingesnis duetas – naujo tipo plastiko avižėlės su vienšakiu,
kurios grandinėle tvirtinamos prie blizgių. Pirmąjį tokį masalą
„Favorite Lures" įsigijau atsitiktinai, nes paprasčiausiai ieškojau
laivelio formos blizgelės, kurios svorio centras – masalo priekyje. Ji
buvo suporuota su grandinėle pritvirtinta plastiko avižėle. Masalas
pasirodė labai apetitiškas ešeriams viename mano pamėgtame ežere, kitą
savaitgalį jis puikiai užsirekomendavo kitame ir pasirodė, kad ši
blizgelė – uviversalas. Svarbu tik parinkti reikiamą blizgės ir
„auskaro" spalvą. Ypač sėkmingi deriniai – sidabrinė blizgė ir geltonas
„auskaras su raudonu apvadu", varinė blizgė ir geltonas „auskaras" su
žaliais apvadais, auksinė blizgė ir raudonas „auskaras" su geltonu
apvadu.
„Auskaro" patrauklumas
Papildomo blizgės elemento –
grandinėlės su avižėle paskirtis – išprovokuoti kibimą ešerio, kuris
kažkodėl nesiryžta atakuoti pagrindinį masalą. Nesiimsiu spėlioti, ką
ešeriui primena „auskaras", tačiau manau, kad blizgės derinys su
grandinėle prijungta prie jos avižėle erzina ešerio, kuris nepakenčia
bet kokios konkurencijos, ambicijas. Išvydęs blizgę, imituojančią
konkurentą, ešerys strimigalviais puola stverti grobį-„auskarą", kad tas
neatitektų kitam. Blizgės be „auskaro" ešerys neatakuotų, lygiai kaip
ir „auskaro" be blizgės. Veiksmingai provokuoja ešerius būtent minėtų
dviejų elementų derinys. Tad blizgė su „auskaru" veiksmingiausia tada,
kai ešeriai labai vangūs ir kimba nenoriai ar ba visai nekimba.
  
Blizgės su „auskarais" – veiksmingas masalas, kai ešeriai kimba atbulais dantimis
Info
Kai supratau, kad visos blizgės
polediniam meškeriojimui – vertikalios eigos masalai, turintys bendrą
vardiklį, pradėjau galvoti, kaip paversti jas kibesniais masalais?
Todėl, kai pasirodė specialios grandinėlės, kuriomis prie blizgių
jungiami kabliukai, iškart ėmiau jas derinti prie mano turimų blizgių.
Rezultatas pasirodė neprastas…
Info
Patartina pasirūpinti kelis
nestandartinius masalus arba perdaryti turimus, o tai reiškia, kad
bligei reikia pridurti, kažkokį papildomą dirgiklį, viliojantį ešerius,
pvz., padažyti vidinę blizgės pusę raudona juostele, priklijuoti
holograminę akį…
Dosjė: jungtis
Tabaluojanti aštuoniukė
Jau seniai dalis meškeriotojų teigia,
kad veiksmingesni tie poledinio meškeriojimo masalai, prie kurių
kabliukai tvirtinami įvairiomis jungtimis. Kabliukai, pagal senąją
koncepciją įlituoti į blizgės korpusą, atlieka tik vieną funkciją –
pakerta žuvį, o laisvai tabaluojantys kaip papildomas masalo elementas
kabliukas, tampa dar vienu dirgikliu, provokuojančiu plėšrūną atakuoti.
Dvišakių kabliukų, įlituotų į blizgės korpusą, beveik visiškai
atsisakoma, o vienšakis kabliukas, jungčių šalininkų teigimu, įlituotas į
blizgės korpusą pateisinamas tik vienu atveju – sterkų žūklėje, kai jie
meškeriojami klasikine „klumpe".
Sėklių zonoje veiksmingiausios blizgės, kurios sugeba tam tikrą atstumą sklęsti palei dugną
Viena pirmųjų efektingų jungčių tapo
iš stangrios vielos išlenkta aštuoniukė. Tai maždaug 1,5-2,5 cm ilgio
jungtis, kuria prie blizgės tvirtinamas vienšakis arba trišakis
kabliukas. Net ir visiškai nuogas taip pritvirtintas kabliukas daug
dažniau atsiduria ešerio žiomenyse, nei įlituotas į blizgės korpusą.
Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt
|
