Kaliošų ir veltinių duetas, kuriuos nešiodami komfortiškai jautėsi
mūsų seneliai ir kurie tapo ištisos poledinės žūklės epochos simboliu,
jau antras dešimtmetis palydėti į atsargą, o kas ir už kokius nuopelnus
tapo jų įpėdiniu?
Pasenę stereotipai
Nors veltiniai tapo vos ne
muziejiniu eksponatu ir kelia nuostabą jaunajai kartai, jei ant ledo
pasirodo senyvas meškeriotojas, avintis šiuo archajišku apavu, tačiau
jie paliko neišdildomą žymę dabartinės meškeriotojų kartos sąmonėje,
kurioje ir dabar giliai įsišaknijusi nuostata, kad meškeriotojo avalynė
turi būti masyvi, storapadė ir aklina kaip sunkvežimio padanga,
neperšaunama liemenė. Šios nuostatos įtaka lemia sunkiasvorės hibridinės
avalynės arba vadinamųjų „bachilų" populiarumą, nes kelius siekiantis
apavas, susidedantis iš prastos kokybės veltinio, įmauto į modernizuotą
kaliošą su PVC medžiagos aulu, dėl savo monumentalumo atrodo patikimas
kaip duonkepė krosnis, ant kurios visada jauku ir šilta. Bet tai tik
regimybė, „bachilos" garantuoja, kad kojos nesušlaps įrioglinus net ir į
gana gilią balą, o štai kai koja suprakaituoja, ji ima žvarbti. Kodėl?
Drėgmei nėra kur dėtis ir ji kaupiasi, o paskui prasideda kondensacijos
procesas. Drėgmė nepersunkia tik tokio veltinio, kuris yra labai storas,
kaip senovinių modelių, o „bachilų" veltinio tipo kojinė – gana plona.
Išvadas darykite patys.
Pyragaičio principas
Naujoviška
avalynė – kitokia: jos sandara primena termoso konstrukciją, kuri –
sluoksniuota lyg pyragaitis. Tokia struktūra užtikrina tris pagrindinius
standartus: naujų technologijų žvejo batai yra neperšlampami, lengvi ir
šilti. Nors poledinei žūklei skirta avalynė atrodo storapadė, tačiau
užtenka padėti vieną batą ant svarstyklių lėkštės, o paskui pasverti
klasikinį veltinį, kad suprastum, koks tarp jų svorio skirtumas.
Naujoviškuose žieminės žūklės batuose sunkiausi – polimeriniai padai.
Viršutinė bato dalis ir aulas taip pat dažniausia būna apvilkti tokio
pat polimero sluoksniu, kad neperšlaptų, tačiau vidinis sluoksnis ir
auliukas – beveik besvoriai, nes jie gaminami iš sintetinių audinių ir
daugiasluoksnis. Šalčiausiam orui skirtų batų padai – dvisluoksniai ar
trisluoksniai, o vidinė dalis – speciali kojinė, kuri iš pažiūros
primena senovinį veltinį, tačiau yra kelis kartus plonesnė (8-16 mm
storio). Tokia kojinė – būtina batų dalis tiek toje avalynėje, kurios
aulai iš sintetinės medžiagos, tiek guminiuose aulinukuose. Vadinamoji
„kojinė" kaip ir veltinis puikiai sulaiko šilumą, tačiau nesugeria
drėgmės, kuri mikroskopiniais audinyje esančiais kanalais
filtruojamaįišorę.Virššiokojinėssluoksnio – poringas audinys iš
poliuretano, kuris atsparus slėgiui, todėl iš jo neįmanoma išspausti
oro. Šis sluoksnis – dar vienas šilumos izoliavimo barjeras, kuris į
išorę savo ruožtu praleidžia drėgmę. Ji kaupiasi ant įkloto išorės ir
lieka tarp jo ir bato aulo. Todėl koja – visada sausa. Įklotų išorė
dažniausia apvilkta trikotažinį audinį primenančiu pluoštu arba plona
aliuminio folija, kuri neutralizuoja šalčio skvarbą, o į vidų lygiai
taip, kaip į išorę neigiamą temperatūrą, atspindi šilumą.
Įtikinantis pranašumas
Nors
laikant rankose palyginti ploną įklotą-kojinę sunku patikėti, kad jis
užtikrina reikiamą temperatūrinį komfortą kojai, tačiau šis faktas –
akivaizdus. Naujoviška avalynė – tokia veiksminga todėl, kad koja joje
ypač ilgą laiką būna sausutėlė. Galbūt kas nors suabejos, jog koja
neprakaituoja tiek, kad įklotas permirktų. Lengviausia visas abejones
galite išsklaidyti, jei apsiausite naujoviškos technologijos batus,
kurių aulas – guminis. Vakare ištraukite iš bato įklotą-kojinę ir
įsitikinkite, kad viduje sausa kaip saulės atokaitoje, o vidinė pusė bus
drėgna. Bato aulo vidinę pusę rasite permirkusią. Nepatingėkite bato
vidų sausai iššluostyti švariu skudurėliu, o paskui išsunkite į
dubenėlį. Drėgmės, kuri prilašės iš skudurėlio, visiškai pakaks, kad
permirktų nestoras veltinis. Na, o aiškinti, kad tik sausos kojos
niekada nešąla, turbūt nereikia. Dar aukštesnės technologijos yra batai,
kurie skirti vaikščioti, kai oras šaltas ir sniegas sausas. Tada
nereikia ilgaaulių neperšlampamų batų, todėl galima vaikščioti su dar
lengvesne avalyne, kuri priklauso „Snow" tipui. Tokie batai yra
lengvesni, nes jų auliukai – iš lengvo sintetinio audinio, o vidinis
sluoksnis iš „Thinsulate" pluošto, kuriuo išmušamas alpinistų batų
vidus. Šis pluoštas taip pat išgarina drėgmę, tad tokiuose lengvučiuose
batuose, primenančiuose indėnų mokasinus, koja nedrėksta, o žingsniuoti
su jais – vienas malonumas. Koja visiškai nevargsta.
|
