Zvejys.ucoz.com

Balansyro išsirinkimas panašus į masalų spiningavimui pasirinkimą. Skirtingo tipo ir svorio balansyrai skirti žvejoti skirtingomis sąlygomis bei skirtingas žuvis.
Žūklaujant balansyrais, pageidautina turėti savo arsenale kelias skirtingų ilgių meškerėles. Jos turėtų būti su skirtingo skersmens valais, įvairaus kietumo sargeliais (kartais sargeliai ant meškerėlių - spiningėlių nereikalingi, žvejojant gilesniuose vandens telkiniuose arba gaudant lydekas, stambius sterkus) bei ritėmis.
Paprastai, kai numatomas laimikis yra nestambus (80-150g ešeriai ar pan.) rekomenduojama naudoti "lengvą" įrangą žvejojant balansyrais: trumpa 18-20cm meškerėlė su rite, trumpas sargelis bei 0.12mm monofilamentinis arba fluorokarboninis valas.
Jei numatomas laimikis lydeka, prisireikia rimtesnės įrangos: valas 0.25mm, jei lydekos aktyvios, rišamas monofilamentinis 0.40mm pavadėlis, sargeliai nenaudojami -  lydekai atakuojant puolimas gerai jaučiamas, kartais net meškerėlė išmušama iš rankų!
Žvejojant sterkus, ypač, kai sterkai nėra dideli, rekomenduojama vėlgi nelabai "grubi" įranga: 0.18mm valas, lengva meškerėlė, trumpas sargelis. Meškerėlė turi būti ilgoka, nes ja patogiau darbuotis su balansyru didesniuose gyliuose. Balansyrams geriau tinka monofilamentinis arba fluorokarboninis valas, o ne pintas. Visų pirma, "nepjauna" rankų kai užkimba solidus laimikis, mažiau apledija, sunkiau pastebėti vandenyje.
Kuo gilesnis vandens telkinys, tuo didesnio balansyro jums reikės, tuo spalva turės būti ryškesnė. Tačiau pastebėsiu, kad kiekvienas vandens telkinys gali rodyti savo kaprizus, todėl masalo veiksmingumas dažniausiai paaiškėja praktikoje. Atkreipkite dėmesį į vandens augmeniją, dugno ir vandens spalvą: balansyras turi būti kontrastingas - išsiskirti iš aplinkos.
Na ir, pagaliau, pakalbėkite apie techniką, be kurios suvokimo sugauti žuvį yra sunku.

"LAIPTELIŲ" pravedimo imitacija

Dažniausiai analogiška technika džigaujant naudojama sterkų žvejyboje. Ši technika tinka žvejojant su balansyrais, kurių ilgis nemažesnis nei 5-9cm, nukrypimo laipsnis apie 1-2m nuo vertikalės. Balansyro dydis parenkamas priklausomai nuo gylio. Jei gylis 3-5m, tiks 5-7cm balansyrai, o jei gylis siekia 6-10m, 9-12cm balansyrai bus kaip tik. Kai sterkai neaktyvūs, ši technika bene vienintelis šansas išprovokuoti plėšrūnę.
Ką mes imituojame? Mailius plaukia į šoną, atsigula ant dugno (sukelia debesį), todėl truputį pakyla ir maitinasi sukeltame debesėlyje, vėl gulasi ant dugno ir taip keletą kartų. Toks judėjimas primena "laiptelių" pravedimą džigaujant spiningu.
Kaip tai atlikti? Balansyras nuleidžiamas ant dugno, po to nuo ritės nuvyniojame ~1m laisvo valo. Įtempiame, t.y. 1m laisvo valo atkarpa yra tarp eketės ir meškerėlės. Porą centimetrų pakeliamas balansyras nuo dugno ir atliekamas mostas, po kurio meškerės viršūnėlė nuleidžiamas prie eketės krašto. Balansyras, plaukdamas į šoną, nusitempia tam tikrą valo dalį ir nusileidžia ant dugno, kažkur ~20-40cm nuo eketės. Tada, kai masalas guli eketės šone ant dugno, meškerėle lėtai patraukiama - balansyras plaukia palei dugną, grįždamas į pradinę padėtį.  Tuo pačiu metu į pradinę padėtį balansyrą grąžinkite ne vienu mostu-judesiu. Geriausiai suveikia "laiptelių" metodas, kai balansyras pakeliamas 1-2cm nuo dugno, praplaukia 5-10cm ir vėl sėdi ant dugno, po to vėl pakeliamas ir taip 2-3 kartus, kol masalas neatsidurs tiesiai po ekete.

"DĖMESIO ATKREIPIMAS"

Šis būdas labiausiai patinka lydekoms. Pauzėje po patraukimų serijos, jei plėšrūnė yra mažiau nei 3m atstumu nuo eketės, tikėkitės margašonės atakos. Šis pravedimas naudojamas žvejojant įvairias žuvis, įvairiais balansyrais.
Ką mes imituojame? Vandenyje balansyras juda ratu ar įvairiomis kryptims kaip pasimetusi  arba sužeista žuvelė. Toks elgesys gerai vilioja plėšrūnes, sukuriami pakankamai dideli virpesiai vandenyje, panašūs į vartyklės.
Kaip tai atlikti? Daromi iš eilės 3-4 trumpi (15-20cm) mostai (patraukimai) meškerėle, tačiau mostai turi būti tvarkingi. masalas turi būti visada valdomas, t.y. daromas mostas (patraukimas), ir, kai tik pajusite, kad balansyras pasiruošęs grįžti į pradinę padėtį, atlikite kitą mostą-patraukimą. Po tokios judesių serijos, pageidautina išlaikyti ilgesnę pauzę, nei darant po vienetinių patraukimų, t.y. ~5-8 sekundes, nors viskas priklauso nuo plėšrūnių nuotaikos.
Šis būdas itin efektyvus, naudojant kartu su vienetiniais meškerėlės mostais. Po to, kai nuleidote balansyrą į eketę, daromas pirma nepertraukiamų mostų-patraukimų serija, išlaikoma pauzė. Jei tuo metu atakos nesulaukėte, atliekama antra serija vienetinių mostų su pauzėmis po kiekvieno. Toks būdas labai efektyvus žvejojant ešerius (pirma serija pritraukia dėmesį, antra - priverčia atakuoti).

"BESISLAPSTANTI ŽUVELĖ"

Pagrinde šis būdas naudojamas žvejojant sterkus, bet kuriuo atveju, kitos žuvys retai užkimba ant tokio masalo judėjimo.
Ką mes imituojame? Patraukimo meškere metu dėl vandeny veikiančių jėgų, sukeliamas sumieštas  debesėlis - imituojamas vietą paliekanti žuvelė. Grįžtant į pradinę padėtį, kažkur 5-7cm iki jos, apatinis balansyro kabliukas pradeda "arti" dugną, taip sukuriamas sumieštas takelis, toks, kokį padaro besislepianti žuvelė.
Kaip tai atlikti? Nustatomas dugnas, nuo jo pakeliamas balansyras 0.5cm ir daromas įprastas mostas, po to meškerės viršūnėlė nuleidžiama į tą pačią vietą, iš kurios pradėtas veiksmas. Tuo metu balansyras, grįždamas į pradinę padėtį, turi būti 0.5cm atstumu nuo dugno. Pauzė ir vėl mostas - ciklą kartojame. Galima pauzės metu, kai balansyras grįžo į pradinį tašką, nuleisti jį ant dugno, po to pakelti ir vėl tęsti mostus.

" ĮVAIRIUOSE VANDENS SLUOKSNIUOSE"

Dažniausiai ši technika naudojama  gaudant ešerius, nors pasitaiko, kad užkimba ir lydekos ar sterkai, tiesa, pastarieji daug rečiau nei kiti.
Tam tiks bet koks balansyras.  Šios technikos dėka galima "prašukuoti" įvairius vandens sluoksnius nuo dugno iki ledo, tai labai svarbu ieškant, kokiame gylyje koncentruojasi žuvys.
Ką mes imituojame? Balansyras juda vandenyje, imituoja plaukiančią arba besistengiančią pakilti nuo dugno link ledo žuvelę.
Kaip tai atlikti? Įprastas, lėtai greitėjantis mostas, sustojimas, po to dar vienas mostas, ir meškerės viršūnėlė fiksuojama truputį aukščiau, 5-10cm nuo pradinio taško, pauzė, vėl mostas, fiksuojame meškerėlę 5-10cm aukščiau nuo pradinės padėties. Vienam pravedimui padaroma 10-20 mostų, galima padaryti po 2-3 mostus tame pačiame gylyje, fiksuojame meškerėlę 5-10cm aukščiau nuo pradinės padėties, vėl 2-3 mostai ir vėl pakartojamas ciklas. Galima pravesti ir priešinga kryptimi, t.t. į apačią iš viršaus.

"STUKSENAME DUGNĄ"

Šis būdas nepakeičiamas žvejojant sterkus. Stuksenant dugną sukuriamas susimiešęs debesėlis bei nedidelis garsas vandenyje. Stuksenti į dugną galima įvairiai: paprastai pakelti balansyrą 1-2cm nuo dugno ir nuleisti arba lengvai judinti-supti (tokiu atveju balansyras bus panašus į žuvelę, "besikasančią" į dumblą) arba labiau chaostiškesnis stuksenimas trumpais kėlimais nuo dugno. Paskutiniuoju būdu debesėlis susidaro didesnis, nei kitais  atvejais, balansyras bus panašus į dugną besidaužančią žuvelę.

"KRITIMAS"

Žvejojant avižėle arba vertikalia blizgute, tuo metu, kai masalas leidžiamas ant dugno, neatliekama jokiu judesių, o žuvis pati puola masalą. Su balansyrais būna taip pat: leidžiantis balansyras primena neriančią žuvelę. Tai ne atskira žvejybos technika, tiesiog, krentant balansyrui, jei šalia yra būrelis ešerių ar sterkų, gali vienas iš būrio susidomėti po nosimi judančiu masalu. Todėl pačioje pradžioje tikrindami eketę neleiskite iš karto balansyro ant dugno: kai lieka 1m atstumas iki dugno, nuleiskite palaipsniui-"šuoliukais", su nedidelėm pauzėm. Tai parodys, ar žuvys yra aktyvios.
Žvejojant balansyrais reikia pastoviai eksperimentuoti ir pasirinkti masalo judėjimą pagal žuvų nuotaiką. Išbandykite skirtingus judėjimus, darykite smarkesnius/lengvesnius mostus, išlaikykite skirtingo ilgio pauzes ir tada Jūsų pastangos bus vaisingos.
Baigiant pastebėsime, kad lydekos mėgsta tolygų, ilgą balansyro judėjimą, sterkas priešingai - trumpą, staigų, su dažnu dugno "kabinimu", o ešeriai - standartišką, su nedideliais nukrypimais nuo normų.

Parašė: Marius K.