Kaip priversti plėšrūnę pulti masalą? Galima užtikti aktyviai
besimaitinančias žuvis, jos negalvodamos puls praktiškai viską, kas
pateks į jų regos lauką. O štai jei plėšrūnės nelabai aktyvios, tada
esame priversti iššaukti joms medžiotojo arba sanitaro, kuris negali sau
leisti, kad sužeistos žuvelės plaukiotų vandens telkinyje, instinktą. Įvairiai pravedant balansyrą mes turime veikti plėšrūnių skirtingus instinktus ir priversti net pačias neaktyviausias užkibti.Tam
tikras balansyro judėjimas leidžia žvejoti konkrečios rūšies žuvis,
todėl, jei noras yra - galime išvengti tam tikrų žuvų kibimo, jei
žinosite, kaip pravesti šį masalą. Aprašysime tik nedidelę dalį šio
masalo pravedimo būdų, taip sakant, "pradmenis" - kiekvienas,
susipažinęs su bazinėmis žiniomis, sugebės pritaikyti jas savo realiose
žūklavimo situacijose. Pirma reiktų susipažinti su žūklavimo įranga, kol
neperėjome prie žvejybos juo technikos aptarimo.
Balansyro išsirinkimas panašus į masalų spiningavimui pasirinkimą.
Skirtingo tipo ir svorio balansyrai skirti žvejoti skirtingomis
sąlygomis bei skirtingas žuvis. Žūklaujant balansyrais, pageidautina
turėti savo arsenale kelias skirtingų ilgių meškerėles. Jos turėtų būti
su skirtingo skersmens valais, įvairaus kietumo sargeliais (kartais
sargeliai ant meškerėlių - spiningėlių nereikalingi, žvejojant
gilesniuose vandens telkiniuose arba gaudant lydekas, stambius sterkus)
bei ritėmis. Paprastai, kai numatomas laimikis yra nestambus (80-150g
ešeriai ar pan.) rekomenduojama naudoti "lengvą" įrangą žvejojant
balansyrais: trumpa 18-20cm meškerėlė su rite, trumpas sargelis bei
0.12mm monofilamentinis arba fluorokarboninis valas. Jei numatomas
laimikis lydeka, prisireikia rimtesnės įrangos: valas 0.25mm, jei
lydekos aktyvios, rišamas monofilamentinis 0.40mm pavadėlis, sargeliai
nenaudojami - lydekai atakuojant puolimas gerai jaučiamas, kartais net
meškerėlė išmušama iš rankų! Žvejojant sterkus, ypač, kai sterkai
nėra dideli, rekomenduojama vėlgi nelabai "grubi" įranga: 0.18mm valas,
lengva meškerėlė, trumpas sargelis. Meškerėlė turi būti ilgoka, nes ja
patogiau darbuotis su balansyru didesniuose gyliuose. Balansyrams geriau
tinka monofilamentinis arba fluorokarboninis valas, o ne pintas. Visų
pirma, "nepjauna" rankų kai užkimba solidus laimikis, mažiau apledija,
sunkiau pastebėti vandenyje. Kuo gilesnis vandens telkinys, tuo
didesnio balansyro jums reikės, tuo spalva turės būti ryškesnė. Tačiau
pastebėsiu, kad kiekvienas vandens telkinys gali rodyti savo kaprizus,
todėl masalo veiksmingumas dažniausiai paaiškėja praktikoje. Atkreipkite
dėmesį į vandens augmeniją, dugno ir vandens spalvą: balansyras turi
būti kontrastingas - išsiskirti iš aplinkos. Na ir, pagaliau, pakalbėkite apie techniką, be kurios suvokimo sugauti žuvį yra sunku.
"LAIPTELIŲ" pravedimo imitacija
Dažniausiai analogiška technika džigaujant naudojama sterkų
žvejyboje. Ši technika tinka žvejojant su balansyrais, kurių ilgis
nemažesnis nei 5-9cm, nukrypimo laipsnis apie 1-2m nuo vertikalės.
Balansyro dydis parenkamas priklausomai nuo gylio. Jei gylis 3-5m, tiks
5-7cm balansyrai, o jei gylis siekia 6-10m, 9-12cm balansyrai bus kaip
tik. Kai sterkai neaktyvūs, ši technika bene vienintelis šansas
išprovokuoti plėšrūnę. Ką mes imituojame? Mailius
plaukia į šoną, atsigula ant dugno (sukelia debesį), todėl truputį
pakyla ir maitinasi sukeltame debesėlyje, vėl gulasi ant dugno ir taip
keletą kartų. Toks judėjimas primena "laiptelių" pravedimą džigaujant
spiningu. Kaip tai atlikti? Balansyras nuleidžiamas
ant dugno, po to nuo ritės nuvyniojame ~1m laisvo valo. Įtempiame, t.y.
1m laisvo valo atkarpa yra tarp eketės ir meškerėlės. Porą centimetrų
pakeliamas balansyras nuo dugno ir atliekamas mostas, po kurio meškerės
viršūnėlė nuleidžiamas prie eketės krašto. Balansyras, plaukdamas į
šoną, nusitempia tam tikrą valo dalį ir nusileidžia ant dugno, kažkur
~20-40cm nuo eketės. Tada, kai masalas guli eketės šone ant dugno,
meškerėle lėtai patraukiama - balansyras plaukia palei dugną, grįždamas į
pradinę padėtį. Tuo pačiu metu į pradinę padėtį balansyrą grąžinkite
ne vienu mostu-judesiu. Geriausiai suveikia "laiptelių" metodas, kai
balansyras pakeliamas 1-2cm nuo dugno, praplaukia 5-10cm ir vėl sėdi ant
dugno, po to vėl pakeliamas ir taip 2-3 kartus, kol masalas neatsidurs
tiesiai po ekete.
"DĖMESIO ATKREIPIMAS"
Šis būdas labiausiai patinka lydekoms. Pauzėje po patraukimų
serijos, jei plėšrūnė yra mažiau nei 3m atstumu nuo eketės, tikėkitės
margašonės atakos. Šis pravedimas naudojamas žvejojant įvairias žuvis,
įvairiais balansyrais. Ką mes imituojame? Vandenyje
balansyras juda ratu ar įvairiomis kryptims kaip pasimetusi arba
sužeista žuvelė. Toks elgesys gerai vilioja plėšrūnes, sukuriami
pakankamai dideli virpesiai vandenyje, panašūs į vartyklės. Kaip tai atlikti?
Daromi iš eilės 3-4 trumpi (15-20cm) mostai (patraukimai) meškerėle,
tačiau mostai turi būti tvarkingi. masalas turi būti visada valdomas,
t.y. daromas mostas (patraukimas), ir, kai tik pajusite, kad balansyras
pasiruošęs grįžti į pradinę padėtį, atlikite kitą mostą-patraukimą. Po
tokios judesių serijos, pageidautina išlaikyti ilgesnę pauzę, nei darant
po vienetinių patraukimų, t.y. ~5-8 sekundes, nors viskas priklauso nuo
plėšrūnių nuotaikos. Šis būdas itin efektyvus, naudojant kartu su
vienetiniais meškerėlės mostais. Po to, kai nuleidote balansyrą į eketę,
daromas pirma nepertraukiamų mostų-patraukimų serija, išlaikoma pauzė.
Jei tuo metu atakos nesulaukėte, atliekama antra serija vienetinių mostų
su pauzėmis po kiekvieno. Toks būdas labai efektyvus žvejojant ešerius
(pirma serija pritraukia dėmesį, antra - priverčia atakuoti).
"BESISLAPSTANTI ŽUVELĖ"
Pagrinde šis būdas naudojamas žvejojant sterkus, bet kuriuo atveju, kitos žuvys retai užkimba ant tokio masalo judėjimo. Ką mes imituojame?
Patraukimo meškere metu dėl vandeny veikiančių jėgų, sukeliamas
sumieštas debesėlis - imituojamas vietą paliekanti žuvelė. Grįžtant į
pradinę padėtį, kažkur 5-7cm iki jos, apatinis balansyro kabliukas
pradeda "arti" dugną, taip sukuriamas sumieštas takelis, toks, kokį
padaro besislepianti žuvelė. Kaip tai atlikti? Nustatomas
dugnas, nuo jo pakeliamas balansyras 0.5cm ir daromas įprastas mostas,
po to meškerės viršūnėlė nuleidžiama į tą pačią vietą, iš kurios
pradėtas veiksmas. Tuo metu balansyras, grįždamas į pradinę padėtį, turi
būti 0.5cm atstumu nuo dugno. Pauzė ir vėl mostas - ciklą kartojame.
Galima pauzės metu, kai balansyras grįžo į pradinį tašką, nuleisti jį
ant dugno, po to pakelti ir vėl tęsti mostus.
" ĮVAIRIUOSE VANDENS SLUOKSNIUOSE"
Dažniausiai ši technika naudojama gaudant ešerius, nors
pasitaiko, kad užkimba ir lydekos ar sterkai, tiesa, pastarieji daug
rečiau nei kiti. Tam tiks bet koks balansyras. Šios technikos dėka
galima "prašukuoti" įvairius vandens sluoksnius nuo dugno iki ledo, tai
labai svarbu ieškant, kokiame gylyje koncentruojasi žuvys. Ką mes imituojame? Balansyras juda vandenyje, imituoja plaukiančią arba besistengiančią pakilti nuo dugno link ledo žuvelę. Kaip tai atlikti?
Įprastas, lėtai greitėjantis mostas, sustojimas, po to dar vienas
mostas, ir meškerės viršūnėlė fiksuojama truputį aukščiau, 5-10cm nuo
pradinio taško, pauzė, vėl mostas, fiksuojame meškerėlę 5-10cm aukščiau
nuo pradinės padėties. Vienam pravedimui padaroma 10-20 mostų, galima
padaryti po 2-3 mostus tame pačiame gylyje, fiksuojame meškerėlę 5-10cm
aukščiau nuo pradinės padėties, vėl 2-3 mostai ir vėl pakartojamas
ciklas. Galima pravesti ir priešinga kryptimi, t.t. į apačią iš viršaus.
"STUKSENAME DUGNĄ"
Šis būdas nepakeičiamas žvejojant sterkus. Stuksenant dugną
sukuriamas susimiešęs debesėlis bei nedidelis garsas vandenyje.
Stuksenti į dugną galima įvairiai: paprastai pakelti balansyrą 1-2cm nuo
dugno ir nuleisti arba lengvai judinti-supti (tokiu atveju balansyras
bus panašus į žuvelę, "besikasančią" į dumblą) arba labiau
chaostiškesnis stuksenimas trumpais kėlimais nuo dugno. Paskutiniuoju
būdu debesėlis susidaro didesnis, nei kitais atvejais, balansyras bus
panašus į dugną besidaužančią žuvelę.
"KRITIMAS"
Žvejojant avižėle arba vertikalia blizgute, tuo metu, kai masalas
leidžiamas ant dugno, neatliekama jokiu judesių, o žuvis pati puola
masalą. Su balansyrais būna taip pat: leidžiantis balansyras primena
neriančią žuvelę. Tai ne atskira žvejybos technika, tiesiog, krentant
balansyrui, jei šalia yra būrelis ešerių ar sterkų, gali vienas iš būrio
susidomėti po nosimi judančiu masalu. Todėl pačioje pradžioje
tikrindami eketę neleiskite iš karto balansyro ant dugno: kai lieka 1m
atstumas iki dugno, nuleiskite palaipsniui-"šuoliukais", su nedidelėm
pauzėm. Tai parodys, ar žuvys yra aktyvios. Žvejojant balansyrais
reikia pastoviai eksperimentuoti ir pasirinkti masalo judėjimą pagal
žuvų nuotaiką. Išbandykite skirtingus judėjimus, darykite
smarkesnius/lengvesnius mostus, išlaikykite skirtingo ilgio pauzes ir
tada Jūsų pastangos bus vaisingos. Baigiant pastebėsime, kad lydekos
mėgsta tolygų, ilgą balansyro judėjimą, sterkas priešingai - trumpą,
staigų, su dažnu dugno "kabinimu", o ešeriai - standartišką, su
nedideliais nukrypimais nuo normų.
Parašė: Marius K.
|