Kai leidžiame masalą jį pristabdydami ar visai sulaikydami, galime priversti žuvį jį griebti. Yra dar kelios gudrybės, kurios gali praversti gaudant karšius srovėje:
1. Ne sykį esu pastebėjęs, kad, sumetus pašarą į srovę ir patraukus meškerę arčiau kranto, kur gilu, žuvis nedelsiant griebia masalą. Manau, kad ji atsiduria prie kranto vengdama srovės arba triukšmo, kurį sukelia krintantis pašaras. Kartais žūklė tokiose vietose būna sėkmingesnė negu gaudant pačioje srovėje.

2. Kartą Minijos žemupyje mano bičiuliai, tikėdamiesi sugauti karšių, užmetė dugnines meškeres. Tuo tarpu aš su lengva teleskopine meš ... toliau

Turbūt kiekvienas, dar mažas būdamas yra gaudęs karosus.. Atrodo viskas labai paprasta su jais, imi pludę iš kamščio, dedi kablį ir eini i prudelį. Kaimuose, manau daug kas taip ir gaudo, o aš pabandysiu paaiškinti šiektiek kitokią ju gaudymo sistemą.

Visų pirma, karosų gaudymui reikia pasirinkti tam tinkamą laika, iš patirties sakau, kad didieji karosai geriausia kimba švintant arba saulei leidžiantis.

Sistemele kurią as naudoju jų gaudymui:

Imu paprastą iki 3,6m meskerykotį, galima naudoti ir spiningą, priklauso ar krantas švarus, aš naudoju 3,6m ilgio meškerę. Ritei specialaus dėmesio neskiriu, kokią turiu, tokią dedu ... toliau

Medžiaga iš kurios gaminamos plūdės

Plūdės korpusas gaminamas iš lengvų ir pakankamai kietų medžiagų. Pačios populiariausios medžiagos tai putų polistirolas ir balza. Dar yra kartais naudojama medžiaga vadinama "jūros puta". Pastarosios medžiagos privalumas tas, kad jei ją netyčia suspausite ji grįš į savo pirminę padėtį, bet atminkime, kad ši medžiaga labai sunkiai pasiduoda apdorojimui ir vėliau ją apdorojant reikalingos specialios medžiagos – dažai, lakai.
Putų polistirolas apdorojimui pasiduoda žymiai lengviau, bet jis turi savyje daug porų , todėl reikalauja didesnio apdirbimo. Jis žymiai geriau pasiduoda nitrodažų dengimui bei lakavimui, tačiau irgi prieš tai reikėtų pasidomėti jų sudėtimi.
Balza yra Pietų Amerikos medis, kurio mediena mažo tankumo. Balza yra ta medžiaga, kurią apdoroti yra lengviausia, bet kartu tai yra ir brangi medžiaga. Jos atraižų mes galime rasti aviamode ... toliau

Nebuvo man naujiena žvejyba su „lenta" dar vadinamomis „rogėmis", bet tai ką naudojo šie žvejai buvo man visiška naujiena. Plūdės dirbo „rogių" principu. Užmetus 45 laipsnių kampu į srovė jos likdavo „kabėti" srovėje visiškai nenešamos kranto link. Meškeres žvejai tiesiog paremdavo ant atramėlių ir laukdavo kibimo. Jau tada buvo aišku, kad tai tikrai ne kažkokia naujoviška dugninė. Jau tada užteko supratimo, kad masalas nesiekia dugno ir jokie svareliai taip pat negula ant dugno. Niekas nesulaiko plūdės vienoje vietoje, išskyrus įtemptą įstrižai srovės, valą , bet plūdė lieka savo vietoje toli nuo žvejojančių ir nenešama kranto link. Pamačiau- pamiršau. Po to ne kartą prisiminiau tuos žvejus ir jų „protingąsias" plūdes, bet visi galai dingo kaip į vandenį. Nemačiau niekur kažko panašaus pirkti, nemačiau daugiau taip žvejojančių, o mintis išmėginti tokį žūklės būdą su kiekviena vasara vis labiau ir labiau kaitino mano vaizduotę.
Tik praėjusiais metais, klaidžiojant po ... toliau