Žvejyba buvo
vienas svarbiausių senovės lietuvių verslų. Žvejota įvairiais būdais –
kauliniais, o nuo geležies amžiaus – geležiniais žeberklais, įvairiomis
varžomis, venteriais. Šiandien jau mažai kas yra girdėjęs apie žvejojimą
įvairiais krepšiais, maišais su skyle masalo priviliotai žuviai
įplaukti. Jūroje žvejodavo ūdomis – ilgomis virvėmis su daugybe
pavadėlių ir kabliukų. Tradicinė meškerė atsirado gana vėlai, maždaug
prieš 100 metų, spiningas – dar vėliau. Iš pradžių meškerėms naudoti
natūralūs ašutai, iš plunksnos padarytos plūdės ir grubūs savadarbiai
kabliukai.
Verslinė žvejyba suklestėjo ėmus žvejoti tinklais.
Tinklai buvo mezgami rankomis, šis darbas reikalavo daugelio rankų
triūso. Nors keliai buvo prasti, gyvos žuvys kubilais dažnai būdavo
vežamos net į atokiausias vietas.
Prieš 300 metų upėse uždrausta statyti užtvankas, o
tos, kurios trukdė sielių plukdymui bei laivybai, buvo išgriautos.
Tuom
...
toliau
