Ketvirtadienis
21.09.2017
19:30
Dalintis
Registracija
Statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Viso žvejyboje: 1
megėju: 1
žveju: 0
Translator
Draugai
  • www.meskeriotojas.lt/
  • www.fish46.ucoz.ru/
  • www.romada.lt
  • www.zvejo.tv
  • www.zvejybosreikmenys.lt/kategorija/naujienos/
  • Apklausa
    Kokius naudojat masalus?
    Viso atsakymu: 776
    Paieška
    :)
    funny gifs
    Orai
    Метеонова - прогноз погоды на 14 дней Метеонова - прогноз погоды на 14 дней Метеонова - прогноз погоды на 14 дней Метеонова - прогноз погоды на 14 дней

    Zvejys.ucoz.com

    Pradžia » 2013 » Birželis » 21 » Žvejyba Lietuvoje
    18:38
    Žvejyba Lietuvoje

    Žvejyba buvo vienas svarbiausių senovės lietuvių verslų. Žvejota įvairiais būdais – kauliniais, o nuo geležies amžiaus – geležiniais žeberklais, įvairiomis varžomis, venteriais. Šiandien jau mažai kas yra girdėjęs apie žvejojimą įvairiais krepšiais, maišais su skyle masalo priviliotai žuviai įplaukti. Jūroje žvejodavo ūdomis – ilgomis virvėmis su daugybe pavadėlių ir kabliukų. Tradicinė meškerė atsirado gana vėlai, maždaug prieš 100 metų, spiningas – dar vėliau. Iš pradžių meškerėms naudoti natūralūs ašutai, iš plunksnos padarytos plūdės ir grubūs savadarbiai kabliukai.

    Verslinė žvejyba suklestėjo ėmus žvejoti tinklais. Tinklai buvo mezgami rankomis, šis darbas reikalavo daugelio rankų triūso. Nors keliai buvo prasti, gyvos žuvys kubilais dažnai būdavo vežamos net į atokiausias vietas.

    Prieš 300 metų upėse uždrausta statyti užtvankas, o tos, kurios trukdė sielių plukdymui bei laivybai, buvo išgriautos. Tuomet neliko kliūčių lašišoms ir šlakiams upėmis keliauti į nerštavietes, tačiau pastačius Kauno hidroelektrinės užtvanką, lašišinėms ir kitoms žuvims kelias Nemunu buvo užkirstas. Dėl to Nemuno baseine žuvų gerokai sumažėjo.

    Dabar žvejyba – viena svarbiausių gamtos išteklių naudojimo sričių. Šiuo metu ežeruose aktyviausiai žvejojami sterkai, lydekos, kuojos, aukšlės, pūgžliai. 1996 ežeruose sugauta 125 t žuvies, 1997 – 100 t.

    Upėse taip pat sužvejojama daug vertingų žuvų: 1996 – 5,7 t ungurių, 1997 Nemuno žemupyje – 143 t stintų, Nemuno žemupyje ir Šventosios upėje ties Kretinga – 1,5 t nėgių.

    Lietuvoje veikia 35 įvairaus didumo tvenkinių ūkiai. Daugelyje jų auginami karpiai, kai kuriuose – peledės, karosai, upėtakiai. 1996 tvenkiniuose išauginta 1537 t karpių, didžioji jų dalis suvartota vietos rinkoje, kita eksportuojama į gretimas šalis ir net į Vokietiją.

    Ypatingas vandens telkinys, kurio baseine aptinkama per 50 rūšių žuvų, yra Kuršių marios. Tiesa, į žvejų tinklus dažniausiai pakliūva 30 rūšių žuvys, iš kurių verslui svarbiausios yra jūriniai sykai, kuojos, stintos, stintelės, vėgėlės, sterkai, pūgžliai, ešeriai, karšiai, unguriai, žiobriai, ožkos ir net dyglės. Pro Kuršių marias iš Baltijos į neršto vietas plaukia stintos, žiobriai, lašišos, šlakiai, upinės nėgės, o iš Nemuno baseino ežerų ir upių į Baltiją – unguriai.

    Pamario žmonėms žvejyba visada buvo labai svarbi. Žuvis jie gaudė daugybe būdų: traukiamaisiais tinklais, bradiniais, tinklaičiais, kurnomis (kanapiniais tinklais), įvairiomis gaudyklėmis. Vėliau, XX a. antrojoje pusėje, Kuršių mariose imta naudoti kaproniniai tinklai, medines dores pakeitė Kaune statyti botai, tinklams traukti pradėta naudoti variklius. Marių pakrančių žvejai vertina visas žuvis, tačiau labiausiai – ungurius, praeives lašišas, sykus.

    Kuršių marių žvejų versliniai laimikiai per paskutiniuosius 50 metų įvairiai kito (žr. lenteles).

    Žuvys praeivės (vidutiniškai sužvejota, cnt):

    Metai

    Lašišos, šlakiai

    Sykai

    Stintos

    Žiobriai

    Unguriai

    Dyglės

    1950–1954

    21

    20

    1902

    1592

    632

    1955–1959

    22

    107

    1379

    1796

    1519

    1960–1964

    2

    76

    683

    1473

    1876

    185

    1965–1969

    1

    23

    512

    981

    1573

    1708

    1970–1974

    1

    16

    1794

    473

    1026

    1593

    1975–1979

    19

    872

    349

    672

    1956

    1980–1984

    2

    370

    78

    200

    1709

    1985–1989

    821

    8

    146

    1271

    1990–1994

    1

    294

    3

    65

    547

    1995–1999

    1

    275

    37

    78

    110

    Be šių žuvų, Kuršių mariose sugaunama daug pusiau praeivių žuvų (migruojančių tarp marių ir jų intakų).

    Pusiau praeivės žuvys (vidutiniškai sužvejota, cnt):

    Metai

    Stintelės

    Salačiai

    Sterkai

    Vėgėlės

    1950–1954

    2267

    2304

    411

    1955–1959

    2835

    16

    2026

    460

    1960–1964

    112

    35

    1067

    312

    1965–1969

    95

    45

    890

    249

    1970–1974

    60

    1110

    282

    1975–1979

    7

    50

    970

    46

    1980–1984

    529

    29

    1326

    176

    1985–1989

    23

    37

    574

    497

    1990–1994

    37

    48

    792

    222

    1995–1999

    48

    456

    84

    Marių žvejai sugauna nemažai vietinių žuvų.

    Vietinės žuvys (vidutiniškai sužvejota, cnt):

    Metai

    Lydeka

    Kuoja

    Plakis

    Karšis

    Ešerys

    Pūgžlys

    Ožka

    1950–1954

    587

    2501

    140

    8300

    1092

    293

    413

    1955–1959

    600

    3675

    185

    2642

    2052

    130

    148

    1960–1964

    666

    1837

    117

    1445

    880

    259

    9

    1965–1969

    369

    2661

    51

    1862

    1075

    174

    2

    1970–1974

    523

    5062

    65

    4365

    853

    52

    123

    1975–1979

    268

    7167

    175

    5092

    774

    188

    75

    1980–1984

    335

    9045

    162

    4740

    864

    1511

    153

    1985–1989

    278

    5359

    359

    5286

    1174

    1418

    482

    1990–1994

    118

    4607

    41

    3627

    988

    647

    2

    1995–1999

    102

    3672

    17

    3476

    444

    383

    30

    Kai kurių žuvų Kuršių mariose jau neaptinkama. XVI–XVIII a. čia buvo sugaunama tūkstančiai centnerių atlantinių eršketų, o XX a. pasitaikė vos vienas kitas. Paskutinį kartą 2,5 m ilgio, 120 kg masės patelė sugauta 1955. Iš jos išimta 18 kg subrendusių juodųjų ikrų.

    Baltijos jūros pakrantėje tinklus stato pakrantėse gyvenantys žvejai. Jie žvejoja mažais laiveliais. Priekrantės žvejų laimikiai nedideli – apie 200–300 t per metus. Jūroje žvejojama iki 20–30 m ilgio ir 100–200 t talpos laivais. Čia gaudomos strimelės, menkės, uotai. Lietuvai kasmet nustatoma 45–50 tūkst. t žuvies kvota: menkių leidžiama sužvejoti apie 8 tūkst. t., strimelių – 15 tūkst. t, bretlingių – 27 tūkst. t.

    Lietuvos žvejai meta tinklus ir Atlante, kur gaudo krevetes, jūrų ešerius, kalmarus, juoduosius uotus, įvairių rūšių plekšnes.

    Dešimtis tonų žuvų kasmet sužvejoja ir keliasdešimt tūkstančių žvejų mėgėjų. Geidžiamiausias jų laimikis – plėšriosios žuvys: lydekos, ešeriai, šamai, upėtakiai, tačiau kiekvienas tikras žvejys džiaugiasi sugavęs bet kokią žuvį. Vis labiau populiarėja žvejyba museline meškere, o žiemą ant Kuršių marių ledo kasdien stintas gaudo po keletą tūkstančių žvejų iš visos Lietuvos.

    Žvejai mėgėjai veda didžiausių sugautų žuvų statistinę apskaitą.

    Mėgėjiškos žūklės įrankiais Lietuvoje sugautos didžiausios žuvys:

    Aukšlė         

     22,5 cm (1991)

    Baltasis amūras               

     22,2 kg (1991)

    Ešerys         

     2,72 kg (1995)

    Gružlys        

     18,2 cm (1985)

    Paprastasis karosas         

     2,55 kg (1990)

    Sidabrinis karosas           

     3 kg (1989)

    Karpis         

     25,6 kg (1992)

    Karšis          

     4,9 kg (1989)

    Kuoja           

     1,42 kg (1988)

    Lydeka        

     19,1 kg (1986)

    Lynas          

     4,1 kg (1986)

    Pūgžlys        

     22,5 cm (1989)

    Raudė          

     0,92 kg (1984)

    Salatis         

     6,0 kg (1988)

    Sterkas        

     8,45 kg (1922)

    Šamas          

     60,0 kg (1994)

    Šapalas        

     5,0 kg (1990)

    Margasis upėtakis           

     7,21 kg (1990)

    Vaivorykštinis upėtakis   

     3,1 kg (1984)

    Ūsorius        

     6,2 kg (1985)

    Vėgėlė         

     4,0 kg (1993)

    Peržiūrėta: 716 | Patalpino: ltboss | Reitingas: 0.0/0
    Viso komentarų: 0
    Pridėti komentarą gali tik registruoti vartotojai.
    [ Registracija | Prisijungti ]