Zvejys.ucoz.com

Anglų autorystė

Meškeriojimo istorija metodo „On the Drop" autorystę vienareikšmiškai priskiria anglų meškeriotojams, kurie sugalvojo prisivilioti ir išlaikyti žuvis vienoje vietoje nuolat gramzdinamomis jauko porcijomis. Tarp vienos ir kitos jauko porcijos – nedidelis intervalas. Jaukui tinka smulkios ir stambios musės lervos, jų lėliukės, šutintų kviečių ar kanapių grūdai. Tokiomis nuolat grimztančiomis jauko porcijomis priviliojamos ne tik aukšlės ir kuojos, bet ir stambūs karšiai ir net karpiai. Įdomiausia, kad žuvys, rankiodamos palengva grimztančius gardžius kąsnelius, pačios to nepastebėdamos, kyla vis aukštyn, kol ima maitintis viduriniuose vandens sluoksniuose ir jas pagauna toks azartas, kad, konkuruodamos tarpusavyje, kuojos ar karšiai stveria kiekvieną grūdelį, atsidūrusį jų akiratyje. Na, o tarp tų palengva grimztančių grūdelių vienas būna užvertas ant kabliuko.

Tinka tik plūdinei

Metodas „On the Drop" tinka tik meškeriojant plūdine meškere, metodo esmė slypi ypatingame meškerės montaže, kuris užtikrina, kad masalas, užvertas ant kabliuko grimzta tokiu pat greičiu arba, tiksliau tariant, taip pat palengva kaip ir laisvai grimztantys jauko grūdeliai arba lervos. Pernelyg greitai grimztantis masalas žuvims kelia įtarimą ir jos praleidžia jį pro šalį nė akimi nemirktelėjusios, o kai masalas atsiduria priedugnėje, kibimo tikimybė – apgailėtinai menka.

Kad pavyktų užtikrinti lėtą masalo grimzdimą, niekuo nesiskiriantį nuo natūralaus, visi meškerės montažo elementai nuo kabliuko iki plūdės parenkami tokie, kad atitiktų metodo reikalavimus. Pirmiausia – nedideli ir lengvučiai kabliukai, kurių dydis neturi viršyti 12 numerio. Kabliukai iš storos vielos netinka, nes labai padidina masalo masę. Tinkamiausios –  pieštukus primenančios „stick" plūdės, tačiau galima naudoti ir „waggler" plūdes. Tiek vienos, tiek kitos tvirtinamos prie valo nepaslankiai, specialiomis jungtimis – adapteriais.

Ilgas pavadėlis

Prie pagrindinio valo tvirtinamas mažiausiai 80 cm pavadėlis, kurio mažiausias skersmuo 0,08 mm, o didžiausias – 0,14 mm. Pagrindinio valo skersmuo – antraeilis dalykas, bet ir čia valas nenaudojamas storesnis kaip 0,20 mm. Pavadėlis jungiamas su pagrindiniu valu mazgu arba būdu, vadinamu „kilputė į kilputę".

Išmatavus meškeriojimo vietos gelmę, nustatoma plūdės grimzlė, užtikrinanti, kad, plūdei užėmus vertikalią padėtį, masalas atsidurs 1-2 mm nuo dugno. Plūdės apkrovą ir tinkamą grimzlę užtikrinantys stambūs svareliai tvirtinami ant valo iškart po plūdės jungtimi. Maždaug 30 cm atstumu nuo jų – nedidelis šratelis (0,5-0,3g). Jei yra reikalas, ant valo tvirtinami dar 2-3 svareliai, kurių svoris 0,1-0,3g. Kiekvienas svarelis tvirtinamas dvigubai mažesniu atstumu nei pirmasis mažas svarelis nuo paskutinio didžiojo. Pavadėlį negalima apsunkinti jokiais svareliais. Kadangi pagrindiniai masyvūs svareliai tvirtinami po pat plūde, galima naudoti ir tokias plūdes, kurių apatinėje dalyje įmontuoti svareliai, užtikrinantys vertikalią užmestos į vandenį plūdės laikyseną, o likutinė keliamoji galia – menkutė (1-2g).

Ar masalas grimzta palengva kaip ir laisvai skęstantys jauko kąsneliai, tikrinama seklumoje, kur aiškiai matyti grimztantis masalas. Jei akivaizdu, kad montažas – netobulas, geriau jį perdaryti, o ne reguliuoti.

Porcija – kas 2-3 minutes

Masalas, jei svareliai išdėstyti tinkamai, grimzta lėtai, todėl, plūdei užėmus vertikalią padėtį, masalas pasiekia tik pusiaukelę iki dugno. Tai meškeriotoją įpareigoja labai atidžiai sekti plūdę – vos toji krusteli, reikia pakirsti, nes aktyvios žuvys bematant nugvelbia nuo kabliuko masalą. Be to, metodas neveiks, jei nuo paviršiaus į žuvų akiratį nustos snigti „dangiška mana ir jaukas. Kad taip neatsitiktų meškeriotojas, kas 2-3 min privalo iššauti specialia laidyne porciją jauko.