Sykas panašus į seliavą, bet už ją daug stambesnis, be to, gyvena dugne. Jo nugara melsva, šonai ir pilvas sidabrinės spalvos. Užauga iki 3 kg. Lietuvoje sykų yra Kuršių mariose ir Platelių ežere. Ši žuvis seniau buvo įveista kai kuriuose rytų Lietuvos ežeruose (Lūšių, Trakų ež.). Sykas yra jautrus šilumai, gyvena mūsų vandenų gelmėse. Kaip ir visos lašišinės žuvys, jis yra jautrus deguonies stokai, todėl tinkamos jam sąlygos yra tik kai kuriuose ežeruose.

Neršia vėlai rudenį, esant žemai temperatūrai, smėlėtuose pakraščiuose. Minta daugiausia įvairiais dugno gyvūnais. Dėl savo vertingumo plačiai aklimatizuojamas ežeruose ir didelėse vandens saugyklose. Tam reikalui ypač būdavo panaudojami Peipuso ežero sykai. Tinkamiausias laikas sykui žvejoti – tai birželio mėnesio pabaiga. Tuo metu jis iš ežero gelmių traukia į upelius ir prie slenksčių. Jis meškeriojamas museline. Masalas – įvairios tikrosios ir dirbtinės muselės. Masalas turi būti vandens paviršiuje.

Pagriebęs masalą, sykas pasilieka vandens paviršiuje ir jį pamažu kramto. Syką užkirsti reikia labai švelniai, daugiau tempiant valą, o ne trukteliant, nes jo lūpos yra labai minkštos ir greitai išplyšta. Užkirstas sykas kurį laiką blaškosi vandens paviršiuje, o paskui metasi į dugną. Tokiais atvejais jį reikia nuvarginti ir tik po to išvilkti. Syką galima pagauti ir plūdine meškere, naudojant masalu slieką, kurį reikia nuleisti ant dugno. Sykas yra baikšti ir atsargi žuvis, todėl, ją gaudant, reikia rūpestingai maskuotis.

Lietuvoje sykus gaudyti (išskyrus Baltijos jūrą, Kuršių marias ir Vištyčio ežerą) – draudžiama, taip pat sykus draudžiama gaudyti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Sykas, sėja, šelvis, whitefish, Coregonus, Сиг, Пыжьян, Siika, Alabalıkgiller, Pisztrángfélék, păstrăv argintiu, Coregonus lavaretus