Seliava priklauso lašišinių žuvų šeimai. Gyvena daugelyje rytų ir pietų Lietuvos ežerų (pvz.: Drūkšių, Dringio, Trakų, Dusios, kai kuriuose Veisiejų apylinkės ežeruose, o Žemaitijoje – Platelių ežere). Spalvomis ir forma primena silkę. Seliava užauga iki 15 – 20 cm, retais atvejais net iki 30 cm. Sveria iki 200 g.

Aukštesnės temperatūros vengia, todėl vasarą laikosi gelmėse. Minta išimtinai zooplanktonu, daugiausia smulkučiais šakotaūsiais ir irklakojais vėžiagyviais, kurių visuomet yra vandenyje. Neršia lapkričio – gruodžio mėnesiais ežerų smėlėtuose pakraščiuose.

Žvejojama tiktai anksti rytą ir vėlai vakare, kada iš vandens gelmių ji iškyla į paviršių ir medžioja vabzdžius. Tinkamiausias gaudymo būdas – muselinė. Masalas – įvairūs vabzdžiai ir dirbtinės muselės. Seliavą galima gaudyti ir žiemą iš po ledo, 10—12 metrų gylyje.

Seliava – Coregonus albula, The Vendace, Brienzlig, Törpe maréna, Muikku, Sielawa, ряпушкa.