Raudę iš pirmo žvilgsnio sunku atskirti nuo kuojos. Raudė yra daugiau suplota aukštašonė žuvis. Žiotys pakreiptos į viršų. Žvynai stambūs, turi auksinį atspalvį ir todėl, saulei šviečiant, raudės tarp augalų yra sunkiai pastebimos. Nugarinio peleko pradžia ne virš pilvinių pelekų, kaip kuojų, bet žymiai arčiau uodegos. Poriniai, analinis ir uodeginis pelekai ryškiai raudoni (kuojų gelsvi ar rausvi), nugarinio peleko apatinė dalis dažniausiai tamsi. Pilvo dalis tarp analinio ir pilvinių pelekų aštri. Akys oranžinės, dažnai su raudona dėme.

Lietuvoje raudės gyvena upėse ir ežeruose. Kuršių mariose daug jų galima pagauti pietinėje dalyje ir Nemuno deltos pakraščiuose, ypač esant šiltam ir ramiam orui.

Raudės mėgsta vietas, kur daug povandeninės augalijos, stovintis arba lėtai tekantis, bet švarus vanduo. Dažniausiai užtinkamos raudės 10 – 20 cm ilgio, 25 -  200 g svorio, bet jos gali užaugti iki 35 – 40 cm ir daugiau kaip 1,5 kg svorio. Trečiaisiais gyvenimo metais raudė turi apie 7 cm ilgio, šeštaisiais – apie 17 cm ilgio ir 100 g svorio. Subręsta trečiaisiais ketvirtaisiais gyvenimo metais. Vislumas -  80 000 – 220 000 ikrelių. Neršia gegužės – birželio mėnesiais, apaugusiose žolėmis vietose. Raudės minta vandenine augalija, vėžiagyviais, kirmėlėmis, vabzdžiais bei jų lervomis ir kt. Raudė žvejojama panašiai kaip ir kuoja, bet dažniausiai ramiuose ir saulės įšildytuose vandenyse, užtakiuose, senvagėse, kur šiltesniu metu ji su dideliu pasimėgavimu medžioja vabzdžius ir jų lervas. Šaltesniuose vandenyse mėgsta laikytis dugne.

Raudė yra žymiai atsargesnė ir baikštesnė už kuoją. Geriausia meškerioti museline. Masalas natūralus: musės, žiogai, kartais galima ją pagauti ir dirbtinėmis muselėmis. Šiltesniame ore raudė meškeriojama visą dieną. Raudė masalą ima energingiau ir tikriau už kuoją.

Raudė  – Scardinius erythrophthalmus, rauda, raudonsparnė, rudakis, žiežulė, rudd, Rotfeder, kраснопёрка.