Lašišos kūnas laibesnis ir iš šonų suplotas labiau, negu šlakio ar upėtakio. Abiem kūno šonais, aukščiau šoninės linijos, yra x pavidalo juodų dėmelių, kurių nedidelis kiekis yra priekinėje kūno dalyje ir žemiau šoninės linijos. Nugara melsva, šonai ir pilvas sidabriškai pilkšvi. Visi pelekai pilkos spalvos, bet nugarinis ir uodeginis – tamsesni.

Neršto metu, kai lašiša kyla upėmis į neršyklas, jos spalva tamsėja, o patinų šonuose ir ant žiauninių dangtelių atsiranda raudonos dėmės. Be šių pakitimų, neršto periode lašišų oda pastorėja, patinų apatinio žando galas kablio pavidalu užsiriečia į viršų.

Lašiša paplitusi išilgai visų Šiaurės Atlanto ir dalies Šiaurės Ledjūrio pakraščių. Šiaurėje jos gausu Baltijoje ir Šiaurės jūrose, pietvakariuose siekia Biskajos įlanką ir net Portugaliją. Taip pat yra ir šiaurės Amerikos pakraščiuose, kuriuos skalauja Atlanto vandenynas.

Lašiša – stambi žuvis. Ji kartais gali užaugti iki 1,5 m ilgio ir sverti net daugiau kaip 40 kg, tačiau vidutiniški pagaunamų lašišų matmenys yra mažesni – 40-110 cm ilgio ir 1,5-20 kg svorio. Žeimenoje ir Merkyje buvo pagauta lašišų, sveriančių iki 30 kg. Lašišos gyvena jūrose, kuriose minta daugiausia silkėmis bei tobiais, taip pat ir dugniniais vėžiagyviais. Jūrose gerai atsipenėjusios ir užaugusios, neršti plaukia į upes. Neršia vėlai rudenį, kai vandens temperatūra nukrinta žemiau 6°.

Atplaukusios iš jūrų į upes, lašišos visiškai nustoja maitintis, ir jų žarnynas smarkiai susitraukia. Neršto periode jos labai liesėja – jų mėsa darosi balsva ir praranda savo puikų skonį. Po neršto dalis lašišų, daugiausia patinai, žūva, o tos, kurios lieka gyvos, tuoj pat arba su potvynio vandeniu pavasarį grįžta atgal į jūrą, kurioje greit atsigauna.

Per metus lašišos kelis sykius kyla į upes, bet jos skiriasi amžiumi, svoriu, lytimi, lytinių produktų brendimo laipsniu. Įvairioms upėms priklausančios lašišos taip pat yra nevienodos. Tačiau visame biologinių lašišos formų įvairume galima išskirti dvi pagrindines grupes – vasarines lašišas ir rudenines lašišas. Vasarinės lašišos pradeda kilti į upes jau nuo birželio mėn. Jų lytiniai organai būna gerai išsivystę, ir šios žuvys neršia tų pačių metų rudenį. Rudeninės lašišos pradeda į upes traukti vėliau, maždaug nuo rugpjūčio vidurio ir traukia iki pat vėlyvo rudens, o pavėlavusios įplaukia į upes tik pavasarį. Rudeninių lašišų lytiniai organai būna neišsivystę. Šios žuvys upėje žiemoja ir išbūna čia iki kito rudens. Jos neršia tik po metų.

Lašišą geriausia meškerioti museline, Kotas imamas labai stiprus, ilgas, dvirankis, jis dar vadinamas lašišiniu. Valas turi būti taip pat stiprus. Valo reikia turėti iki 150 m; kabliukai turi būti stambūs ir tvirti. Masalas – speciali dirbtinė lašišinė marga muselė. Valas užmetamas abiem rankomis. Lašiša gaudoma šlapia musele, ir tik kai oras yra ramus, o vanduo skaidrus, gaudoma sausa musele. Vasarą gaudoma smulkesnėmis muselėmis, o rudenį – stambesnėmis.

Lašišą galima žvejoti ir spiningu. Juo gaudoma sraunesnėse vietose. Įrankiai turi būti tvirti. Masalu tinka sidabruotos blizgės, guminės žuvelės ar velkamos lašišinės muselės. Lašiša spiningu sugaunama rečiau negu museline, nes lašiša grobį dažniausiai griebia nuo vandens paviršiaus ir ne visuomet jį vejasi.

Lašiša griebia masalą labai staigiai ir dažnai pati užsikerta ant kabliuko. Užkirsta lašiša iš karto nejuda, o tik vieną kitą kartą trukteli valą. Po to ji daro netikėtą, labai stiprų šuolį, leidžiasi plaukti, dažnai net iššokdama virš vandens. Lašišos šuolio atlaikyti beveik neįmanoma, todėl iš ritės reikia leisti valą. Stengtis valo išleisti kiek galima mažiau. Geriausia, kada lašiša plaukia prieš srovę, nes ji prieš srovę neįstengia greitai plaukti, ir meškeriotojas spėja bėgti krantu. Kai lašiša leidžiasi plaukti pasroviui, visas valas gali būti išvyniotas ir nutrauktas. Todėl reikia mėginti lašišą sustabdyti ir pakreipti prieš srovę. Atskirais atvejais tai padeda stiprus pakartotinas užkirtimas. Lašišos nuvarginimas iš žvejo reikalauja daug energijos, šaltakraujiškumo ir kantrybės.

Lašišas gaudyti Lietuvoje, išskyrus Baltijos jūrą – draudžiama! Yra ir kitų ribojimų

Lašiša, lašišius, patinas, kablys, Salmo salar , Atlantic salmon, Atlantischer Lachs, Лосось.