Kuoja
Kuoja
ir raudė iš pirmo žvilgsnio atrodo labai panašios. Kuoja yra mažiau
suplota nei raudė, nugarinis pelekas yra statmenas su pilviniu peleku,
tuo tarpu raudės yra žymiai arčiau uodegos. Kuojos poriniai pelekai
oranžiniai arba beveik raudonos spalvos, nugarinis ir uodeginis pelekai
pilki, o raudes visi pelekai ryškiai raudoni. Kuojos žvynai yra
smulkesni, sidabrinės spalvos. Kuojos žiotys pakreiptos truputį žemyn, o
raudės – aukštyn. Pilvo dalis, esanti tarp pilvinių ir analinio pelekų,
yra apvali.
Lietuvoje
kuoja yra plačiai paplitusi – respublikos ežeruose ir upėse, ji sudaro
apie 15-25% bendro sugaunamo žuvies kiekio, o kai kuriuose ežeruose ir
iki 75%.
Kuojos laikosi netoli augalijos, arčiau
pakraščių, stambesni individai – giliau, esant ramiam orui, kuojos
plaukioja atvirame baseino plote. Daug kuojų jauniklių galima aptikti
įlankėlėse tarp augmenijos, kuriose jie randa šiltesnio vandens,
užuovėjos, maisto. Rudenį, kai vanduo pakraščiais darosi šaltas, kuojos
telkiasi gilesnėse vietose ir duobėse.
Aplamai kuojos priskiriamos prie lėtai
augančių žuvų. Įvairiuose vandens baseinuose jų augimo tempas būna kiek
skirtingas. Trejų metų amžiaus Kuršių marių kuojos yra apie 11 cm ilgio
ir 30 g svorio, aštuonerių metų – apie 20 cm ilgio ir 200 g svorio, o
keturiolikos metų – apie 30 cm ir 600 g. Subręsta kuojos ketverių,
rečiau trejų metų amžiaus. Vislumas- nuo 4 500 iki 102 000 ikrelių.
Neršia nuo balandžio mėnesio pabaigos iki birželio pradžios, dažniausiai
gegužės mėnesio pradžioje. Nerštas trunka 4-15 dienų. Neršia kuojos
dienos metu, kur daug povandeninės augalijos. Neršto metu patinų kūną
išberia balti spuogeliai. Padėti 1-2 mm skersmens ikreliai prilimpa prie
substrato.
Jaunikliai
ir vienametės žuvelės minta augaliniu maistu, vėžiagyviais, vabzdžiais
ir jų lervomis. Suaugusių kuojų maistas būna įvairus ir priklauso nuo
vandens baseino tipo bei metų laikotarpio. Minta kuojos įvairiais
gyvenančiais vandenyje organizmais, augalais, smulkiais moliuskais,
vabzdžiais. Vandens baseinuose, kuriuose yra vertingų pramoninių žuvų,
kuojų gausumą reikia kontroliuoti, ypač jeigu žuvims trūksta maisto.
Pradedama žvejoti anksti pavasarį,
nuslūgus potvynio vandeniui ir žvejojama visus metus. Nors kuoja gerai
ima masalą visą dieną, tačiau rytais ir vakarais ji yra aktyvesnė.
Žvejojama duburiuose, prie stačių
krantų, prie vandens sūkurių, netoli sraunumų, vietose su grįžtama
srove, prie vandeninių augalų, seklesnėse ir gilesnėse vietose su
dumblinu dugnu, prie akmenų, kelmų. Ją galima žvejoti įvairiuose vandens
sluoksniuose. Kuoja labai mėgsta buriuotis.
Kuoja
gaudoma plūdine, palaidyne, dugnine, o žiemą avižėle ar kabliu su
masalu. Plūdinė ar palaidyne meškerė imama lengva, valas plonas,
kabliukas – mažesniam masalui, plūdė turi būti jautri. Kuoja kartais
noriau ima vienokį masalą, kartais kitokį, todėl, ją žvejojant, masalo
reikia turėti įvairaus. Pavasarį kuojai masalu geriausiai tinka sliekai
ir uodų lervos, vasarą ji noriau ima apsiuvas ir musių lervas, dumblius,
laumžirgio lervas, šutintus kviečius, avižas, duoną, tešlą, o rudenį ar
žiemą – vėl sliekus tešlą ar uodų lervas (trūklius). Masalas gali būti
įvairiuose vandens sluoksniuose.
Gerus rezultatus duoda kuojos
jaukinimas. Šiam reikalui tinka duona, šutinti grūdai, žirniai, uodų
lervos, slieko gabaliukai ir kt. Masalas beriamas arba nuleidžiamas į
dugną.
Kuojos žvejyba yra įdomi. Ji masalą
kartais ima ryžtingai ir staigiai, o kartais taip atsargiai, kad vos
galima pastebėti. Užmestą masalą patartina kartkartėmis truktelėti.
Užkertama nestipriai ir plastiškai. Užkirsta mėgina priešintis, bet
greit pavargsta ir pasiduoda.
Kuoją galima pagauti ir museline. Ji taip pat gaudoma žiemą iš po ledo.
Kuoja, bruišė, mekšras, roach, Rotaugen,Плотва, Płoć, Плітка, Särki, Rutilus rutilus
|