Karpis
Sazanas,
arba laukinis karpis, pasižymi storu kūnu, kuris padengtas stambiais
žvynais. Nugarinis pelekas ilgas, turi 16 – 22 šakotų spindulių. Žiočių
kampuose yra 2 poros nedidelių ūselių. Ryklės dantys stiprūs, malamu
paviršiumi. Šonai gelsvai auksinio atspalvio, pelekai tamsūs. Sazano
tėvynė yra gėlieji ir apysūriai vandenys, kurie priklauso Viduržemio,
Juodosios, Kaspijos ir Aralo jūrų baseinams. Yra sazanų ir Amūro baseine
bei Kinijoje. Dėl savo vertingumo ši žuvis ir jos kultūrinės formos
(kultūriniai karpiai) yra žmogaus išplatintos po visą Žemės rutulį,
išskyrus šaltąsias sritis.
Karpis yra lėtai tekančių ir stovinčių
vandenų gyventojas. Pasižymi dideliu vislumu – stambūs sazanai išneršia
iki 1 500 000 ikrelių. Nerštui palankiausia vandens temperatūra yra 18 –
20°, todėl neršia vėlai, kaip ir lynas. Auga greitai. Gali užaugti iki 1
m ilgio ir daugiau kaip 20 kg svorio. Palankiose klimatinėse sąlygose
ir geros mitybos sazanas iki pirmosios vasaros pabaigos gali pasiekti
net 200 – 500 g svorio, o iki antrosios vasaros pabaigos – net iki 1 kg.
Lietuvoje sazanas neturi tokių palankių sąlygų, todėl auga mūsų šalyje
žymiai blogiau.
Sazanas (karpis) yra tipinga dugninė
žuvis. Minta labai įvairiu maistu, kurį ima ne tik nuo dugno paviršiaus,
bet ir rausia patį dumblą, iš kurio išrenka pasislėpusius trūklius ir
kirmėles. Sazanas sugeba geriau rausti už karšį. Sazanai rudenį labai
nutunka ir upių žiotyse dideliais būriais renkasi į duobes, visiškai
nustoja maitintis ir apsnūdę praleidžia žiemą.
Pradedamas žvejoti pavasarį, kai slūgsta
vanduo. Ypač gerai kimba prieš nerštą. Intensyviausiai kimba po neršto
ir vasarą, ir tai trunka iki rudens šalnų. Žymiai blogiau kimba nuo
rugsėjo vidurio ir visiškai nustoja kibti spalio mėnesį. Geriausiai
kimba anksti rytą ir vakare. Tinkamiausias laikas žvejoti – kai yra
šilta, apsiniaukę ir pučia silpnas vėjas. Sazaną galima žvejoti ir
šiltomis šviesiomis naktimis. Jo kibimui turi įtakos oro atmainos:
dideliems karščiams ilgai trunkant arba staiga orui atšalus, jis kimba
žymiai blogiau.
Karpis (sazanas) mėgsta ramias vietas su
silpna srove, gilias duobes, vietas prie stačių krantų, prie kerplėšų,
akmenų, vandeninių augalų. Pasirinktas vietas sazanas apleidžia tik
ieškodamas maisto. Bečiupdamas grobį, jis gana dažnai iššoka iš vandens
ir krinta atgal su dideliu triukšmu. Iš to galima spręsti, kad vandenyje
esama sazanų. Be to, apie sazano buvimą galima spręsti ir iš smulkių
gausiai kylančių vandenyje oro burbulų, kai jis rausiasi dugne.
Sazanas
žvejojamas tose vietose, kuriose jis dažniausiai laikosi, pavyzdžiui,
pavasarį, iki neršto, kol jis dar plaukioja po pratekančius vandenis,
geriausia gaudyti upelių žiotyse. Vėliau – vasarą – gaudomas giliuose
duburiuose, duobėse, prie kerplėšų, akmenų bei stačių krantų, prie
vandeninių augalų, įvairiose vietose su molio ar dumblo dugnu. Karpis
yra stipri ir labai gudri žuvis, todėl sportiniu požiūriu labai
vertinama ir po lašišos, šlakio bei upėtakio užima pirmą vietą. Tačiau
sazanui gaudyti reikia gero pasirengimo, geros įrankių valdymo technikos
ir stiprių įrankių. Savo atkakliu pasipriešinimu ir staigiais judesiais
sazanas toli pralenkia kitas žuvis, įstengia nutraukti stiprų valą,
sulenkti ar nulaužti kabliuką ir meškerykotį.
Žvejojamas
plūdine ir dugnine. Kotas naudojamas stiprus, būtinai su rite. Masalas
gali būti dugne, beveik liesti arba riedėti dugnu. Gaudant nuo dugno,
valas turi būti visiškai ištiestas. Masalas paprastai užmetamas už 5 –
10 m nuo nuolatinės sazano (karpio) laikymosi vietos. Žvejojant sazaną,
rekomenduojama keliose vietose jaukinti. Šiam tikslui tinka piaustyti
sliekai, šutinti rugiai, kviečiai, pupelės, žirniai, bulvės, grikių
košė, varškė, duona, virti ryžiai, perlinės kruopos. Tikslinga mėtyti į
vandenį molio gniužulus, į kuriuos įminkoma sutraiškytų kanapių sėklų,
šutintų kviečių, rugių, miežių. Masalas – boiliai (baltyminiai
kukuliai), įvairūs sliekai, šutinti grūdai, žirniai, kukurūzai, įvairi
tešla, musių ir uodų lervos, apsiuvos, moliuskai, duona, virintos bulvės
ir morkos. Masalas turi visiškai uždengti kabliuką. Imdamas masalą,
sazanas plūdę velka į šoną didėjančiu greičiu, bet iš karto jos
nepanerdamas. Kartais sazanas plūdę iš karto paneria arba paguldo ant
šono. Užkirsti reikia tuomet, kai karpis plūdę pradeda gramzdinti.
Kova
su užkirstu sazanu būna audringa. Jo judesiai yra staigūs ir greiti.
Užkirstas karpis staiga neria į dugną, paskui metasi į šonus ir labai
blaškosi, mėgindamas atsikabinti nuo kabliuko arba pasislėpti
kerplėšose. Dažnai sazanas pasuka kranto kryptimi, kartu atpalaiduodamas
valą; staiga pakeitęs kryptį, jis grįžta atgal ir didele jėga patraukia
atsipalaidavusį valą. Toks „trenkimas" yra labai pavojingas, nes, laiku
nepasiruošus jo atlaikyti, nutrūksta valas, lūžta kabliukas arba plyšta
žuvies lūpa. Sazano (karpio) šuolis būna labai pavojingas, kai jis
besivartydamas nugarinio peleko pirmuoju kietu spinduliu užkabina valą
ar pavadėlį; tokiu atveju dažniausiai valą nutraukia.
Pagrindinis
žvejo dėmesys turi būti sukauptas atlaikant karpio (sazano) smūgį ir
velkant jį į krantą arba į valtį. Vilkti sazaną patartina tik
nuvarginus. Reikia stengtis, kad varginimo metu valas būtų visą laiką
įtemptas ir su kotu sudarytų kampą,, nes žuvis mažiau blaškosi.
Nuvargintą sazaną reikia prisitraukti prie savęs ir iškelti graibšteliu.
Graibštelį kartu su sazanu reikia ištraukti iš vandens tiktai prie pat
kranto ar valties. Atsižvelgiant į tai, kad sazanas labai atsargus,
žvejojant reikia gerai užsimaskuoti ir laikytis tyliai.
Sazanas (laukinis karpis) – Cyprinus carpio, Common carp, Karpfen, Карп.
|