Statistika |
---|
Viso žvejyboje: 1 megėju: 1 žveju: 0
|
:) |
---|
|
|
Zvejys.ucoz.com
Pradžia » Naujienu archyvas
« 1 2 ... 70 71 72 73 74 ... 77 78 »
Norint sėkmingai žvejoti bet kuriame vandens telkinyje reikia įsisavinti
visus džigo masalų pravedimo būdus. Dauguma žvejų dažniausiai naudoja
vieną džigavimo techniką, tačiau ar jų rezultatai visuomet geri? Mano
nuomone, sumanus žvejys naudoja skirtingas džigavimo technikas
priklausomai nuo vandens telkinio ar žuvies kurią jis gaudo. Juk negali
vienas džigavimo metodas pasiteisinti visais atvejais. Aš naudoju penkis
pagrindinius masalo pravedimo būdus, kuriuos derinu tarpusavyje
žvejybos metu.
Agresyvus masalo pravedimas.
...
toliau
|
Vasaris — paskutinis žiemos mėnuo. Būtent vasario pabaigoje
renkantis poledinės žūklės objektą dažniausia kyla minčių apie karšių
žūklę. Sausio mėnesį ieškau ešerių, kuojų, o antroje vasario pusėje,
kartais kovą, t. y. kai pavasaris arti, bet dar be baimės galima lipti
ant ledo, važiuoju gaudyti karšių. Kai žiemą keičia pavasaris, karšiai
kimba labai gerai. Pokyčiai Kai karšiai
pajunta, kad tuoj prasidės pavasaris, jie tarsi pabunda iš miego. Visą
žiemą buvę tingūs ir nejudrūs, žiemos pabaigoje pradeda daug judėti,
aktyviai plaukioti po visą vandens telkinį. Be to, žiemos pabaigoje
karšiai kur kas aktyviau maitinasi, o jų mitybos racionas gerokai
gausesnis. Dabar jie ne tik rankioja į dugną besirausiančias uodo
trūklio lervas ar ant dugno gulinčius dvigeld
...
toliau
|
Tvirtinimų, esą žiemą visi karšiai sulenda į gilumą ir pratūno ten
kokioje nors patogioje duobėje dumble iki pat pavasario, galima rasti
kone visose senosiose knygose apie žvejybą. Tačiau visi jie yra
klaidingi, arba tiksliau beviltiškai pasenę. Toks požiūris į karšių
žvejyba atgyvena, su kuria reikia kovoti.
Laimė, ir senaisiais laikais beveik nė vienas rinitas žvejys mėgėjas
tokiomis teorijomis apie karšių žiemos miegą netikėjo. Tiesa tai, kad
karšiai, skirtingai nei sazanai ar šamai, neužmiega ir neužsirausia
dumble kaip lynai ir karosai. Visą šalčiausiąjį metų laiką jie niekur
nedingsta ir išlieka aktyvūs.
Taip, žiemą iš po ledo dažniau ištrauksi smulkių kuojų, tačiau tai
anaiptol ne argumentas, kad jie kimba dėl to, jog nekimba karšiai. Su
šiuolaikine poledinės žūklės įranga galima apsirūpinti kuo puikiausiu
karšių laimikiu reikia tik žinoti, kur ir kaip.
Terminas „duobė žiemojimui" atsirado praėjusio šimtmečio 6-ajame
dešimtmetyje ir net
...
toliau
|
Pirmledžiu
karšiai judrūs, leidžiasi į gana tolimas keliones nuo žiemaviečių,
kurios paprastai būna duburiuose (10-12 m), nes gali sau leisti tokią
prabangą – vandenyje gausu deguonies, o energetinių atsargų taip pat
nestinga, nes plačiašoniai kasdien aktyviai maitinasi. Tad karšiai
nukeliauja nuo žiemaviečių gana toli – net iki sėklių, kur gelmė siekia
vos keletą metrų arba rausiasi dugno, nyrančio į duburius, šlaituose.
Jei pavyksta rasti tokią karšių pamėgtą vietą, čia juos galima žvejoti
net ir iki sausio vidurio, bet sausį situacija keičiasi todėl, kad
deguonies, ištirpusio vandenyje iki ežerų užšalimo, atsargos senka, ne
tik karšiai, bet ir kitos žuvys tampa vangesnės, nes prasideda
ekonomijos režimas, kuris gali virsti net deguonies badu.
...
toliau
|
|