Penktadienis
15.12.2017
10:01
Dalintis
Registracija
Statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Viso žvejyboje: 1
megėju: 1
žveju: 0
Translator
Draugai
  • www.meskeriotojas.lt/
  • www.fish46.ucoz.ru/
  • www.romada.lt
  • www.zvejo.tv
  • www.zvejybosreikmenys.lt/kategorija/naujienos/
  • Apklausa
    Kokius naudojat masalus?
    Viso atsakymu: 778
    Paieška
    :)
    funny gifs
    Orai
    Метеонова - прогноз погоды на 14 дней Метеонова - прогноз погоды на 14 дней Метеонова - прогноз погоды на 14 дней Метеонова - прогноз погоды на 14 дней

    Zvejys.ucoz.com

    Žuvys

    Pagrindinis » Straipsniai » Žuvys

    Biciokai
                                         


    Galbūt ateivis iš Amūro baseino…

    Mūsų konsultantams ji priminė vis labiau Lietuvoje plintantį ateivį iš Azijos – nuodėgulinį grundalą, kuris žargoniškai vadinamas rotanu. Ši žuvis gyvena Amūro baseine, kur ją medžioja daugelis žuvų, o mūsų krašte ji neturi natūralių priešų. Kadangi rotanai labai vislūs, jie  greitai išstumia kitas žuvis iš mažų vandens telkinių, nes neršto metu suryja kitų žuvų ikrus. Todėl rotanai ypač paplito Rusijos europinės dalies tvenkiniuose ir sekliuose ežeruose. Teigiama, kad į juos atėjūnai pakliuvo iš akvariuminių žuvelių augintojų rankų.

    Neoficialiais duomenimis, mūsų šalyje nuodėgulinių grundalų aptikta ne tik pavilnės ir pakaunės tvenkiniuose bei apleistuose žvyro karjeruose, bet ir Kuršių mariose. Žvejai teigia, kad šios žuvys retkarčiais pakliūva ant kabliuko Kuršių marių užutėkiuose žvejojant karosus. Ichtiologų nuomone, nuodėguliniai grundalai į mūsų krašto vandenis pakliuvo taip pat iš neatsakingų akvariuminių žuvelių augintojų kolekcijų.

     nuotr./Žuvis byčiok

    O gal atėjūnas iš Azovo jūros?

    Kitą versiją pasiūlė skaitytojas iš Vilniaus Giedrius Jankauskas, kuris atsiuntė labai panašios į sugautos Klaipėdos akvatorijoje žuvies nuotrauką. Ją mūsų skaitytojas išvydo, būdamas komandiruotėje Ukrainoje: vieno iš centrinių šalies laikraščių „Komsomolskaja pravda v Ukraine" naujienų skiltyje buvo paskelbta, kad šiemet Azovo jūros pakrantėse knibždėte knibžda žuvų, kurias vietiniai žvejai vadina „byčok" (jautukas-rus.). Jų tiek daug, kad gyventojai, įskaitan moteris ir vaikus, kai tik turi laisvą minutę skuba ant molų ir prieplaukų ir traukia „byčiokus" dešimtimis. Ukrainos aplinkos apsaugos institucijos netgi apribojo laimikių kiekį iki 5 kg vienam žvejui, nes per dieną godžiai kimbančių „byčiokų" galima ištraukti ne vieną dešimtį kilogramų.

    Ichtiologų teigimu, toks minėtų žuvų antplūdis kilo dėl palankių neršto sąlygų, todėl būriai „byčiokų" vienu metu patraukė į pakrantes neršti, nors paprastai tai vyksta etapais. Mat yra kelios šių žuvų rūšys, tad kiekviena neršia atskirai, o neršto laikas nesutampa.

    „Byčiokai" ypač dideli neišauga: šių žuvų vidutinis dydis 15–20 cm, o svoris – 200–300 g. Tiesa, atskiri egzemplioriai gali išaugti 35 cm dydžio ir sverti iki 500 g. Tačiau tokio dydžio pasiekia tik viena minėtų žuvų rūšis – „byčiok-knut". Laikraštyje spausdinamoje informacijoje apie žuvų antplūdį buvo pranešama, kad Ukrainos gyventojas Michailas Ševčenko Kerčės pusiasalio pakrantėje sugavo rekordinį „byčioką" – 50 cm ilgio ir 1,5 kg svorio. Ši žuvis priklauso būtent „byčiok-knut" rūšiai. Tad dabar žinoma, kad šis „byčiok" šeimos atstovas, turintis plačiausius iš visų gentainių nasrus, gali išaugti žymiai stambesnis nei anksčiau manyta.

    Mūsų konsultantai atkreipė dėmesį, kad Kuršių mariose sugauta žuvis labai panaši į Azovo ir Juodojoje jūroje gyvenančius byčiokus – rusvai pilkšvos spalvos, plačiažiobtė, labai panašiai išdėstytos pelekų poros, panaši kūno sandara. Jei tai pirmoji kregždė, galima laukti, kad netrukus Baltijos priekrantėje „byčiokų" žūklės taps įprastu dalyku. Beje, ši žuvis – valgoma, o jos žuviena – gardaus skonio.

    Persikėlėlis iš Vyslos

    Galima ir trečia versija. Remiantis Egidijaus Bacevičiaus „zvejokliai.lt" paskelbtais duomenimis, Albino G. sugauta žuvis gali būti grundalas rubuilis. Jo tėvynė – Pakaspijo vandenys, bet jis, ichtiologų nuomone, mus pasiekė ne iš ten, o per Vyslą. 1990 metais grundalas rubuilis buvo aptiktas Gdansko įlankos Pūko lagūnoje. Tai buvo šios žuvies debiutas Baltijoje. 2000 metais sugautas jau Vyslos deltoje, 2002 metais – Piarnu įlankoje, o 2005 metais – Mugos įlankoje (Estija). Lietuvoje svečias atkilėlis buvo užfiksuotas 2002 m. rugpjūčio 28 d. – trejų metų amžiaus, 19 sm ilgio patinas grundalas rubuilis buvo oficialiai užregistruotas Kopgalio žuvų stebėjimo stotyje.

    Jau daugiau kaip ketverius metus grundalai rubuiliai nuolat sugaunami dugninėmis meškerėmis, žvejojant ešerius ir upines plekšnes, akvatorijoje nuo Klaipėdos uosto pietinio molo iki senosios perkėlos Smitynėje. Šiame ruože sugautas ir klaipėdiečio Albino G. nuotraukoje užfiksuotas neįprastas laimikis. Beje, grundalas rubuilis aktyviausias kaip tik gegužės mėnesį. Tai irgi sutampa su neįprastos žuvies sugavimo laiku. Meškeriotojai tikina, kad dabar per vieną žūklę ties senąja perkėla Smiltynėje galima sugauti iki 15 grundalų rubuilių. Šios žuvys mūsų vandenyse aptinkamos Baltijos jūroje ties Melnrage ir Būtinge, nuo Juodkrantės iki Nidos bei Kuršių mariose iki Kiaulės nugaros.



    Kategorija: Žuvys | Patalpino: ltboss (24.05.2013)
    Peržiūrėta: 1618 | Reitingas: 0.0/0
    Viso komentarų: 0
    Pridėti komentarą gali tik registruoti vartotojai.
    [ Registracija | Prisijungti ]