Nebuvo man naujiena žvejyba su „lenta" dar vadinamomis „rogėmis", bet
tai ką naudojo šie žvejai buvo man visiška naujiena. Plūdės dirbo
„rogių" principu. Užmetus 45 laipsnių kampu į srovė jos likdavo „kabėti"
srovėje visiškai nenešamos kranto link. Meškeres žvejai tiesiog
paremdavo ant atramėlių ir laukdavo kibimo. Jau tada buvo aišku, kad tai
tikrai ne kažkokia naujoviška dugninė. Jau tada užteko supratimo, kad
masalas nesiekia dugno ir jokie svareliai taip pat negula ant dugno.
Niekas nesulaiko plūdės vienoje vietoje, išskyrus įtemptą įstrižai
srovės, valą , bet plūdė lieka savo vietoje toli nuo žvejojančių ir
nenešama kranto link. Pamačiau- pamiršau. Po to ne kartą prisiminiau
tuos žvejus ir jų „protingąsias" plūdes, bet visi galai dingo kaip į
vandenį. Nemačiau niekur kažko panašaus pirkti, nemačiau daugiau taip
žvejojančių, o mintis išmėginti tokį žūklės būdą su kiekviena vasara vis
labiau ir labiau kaitino mano vaizduotę. Tik praėjusiais metais,
klaidžiojant po internetą,- štai ji, ta pati konstrukcija, toks pats
darbo principas. Pagaliau radau. Netvėriau savame kailyje ir tuoj pat
prasidėjo paieškos kur tokį stebuklą įsigyti. Sužinojau, kad vadinamos
„surf" plūdės tikrai jokia paslaptis kitose šalyse, kad sėkmingai jomis
žvejoja srauniose upėse ir kad jos turi daug privalumų prieš įprastinį
žūklės būdą srovėje, su paprasta plūde. Per draugus įsigijau keletą
pirmų ‚surf‘ plūdžių ir beliko sulaukti pavasario, kad jas išmėginti.
Daugelyje parduotuvių jų kaina svyruoja nuo dvidešimt kelių litų iki
trisdešimties. Brangoka, bet kiek kartais išleidžiam tų pinigų
visokioms kitokioms smulkmenoms, kurios kartais taip ir lieka
nepasiteisinusios, gulėti mūsų žvejybinio arsenalo dugne.
Atėjo pavasaris. Pirma mintis kur
galėčiau išmėginti šį cralusso firmos stebūklą nejučia kuždėjo-
Dubysa. Ten sraunu, pavasarį migruoja žiobriai ir nuolat matau kaip su
paprastomis plūdėmis žvejai plaką Dubysos sraunumas. Vos tik ištirpus
ledams, aš jau prie vandens. Pakrantėse dar guli ledonešio liekanos,
vandens lygis labai aukštas, drumstas, plaukia pavasarinis šlamštas,
bet užsidegimas išmėginti „surf" plūdžių darbą ima viršų.
Pirmos žūklės, kaip ir pirmas blynas-
prisvilo. Nebuvo tuo metu Dubysoje dar jokio kibimo nesimatė net žvejų.
Nelabai sekėsi ir su „surf" plūdės valdymu stiprioje srovėje. Niekaip
negalėjau pataikyti nustatyti valo atkarpos ilgį nuo plūdės iki
pavadėlio, kad išlaikyti masalą prie pat dugno. Nesisekė net patį dugna
„pajusti" Srovė labai stipri, gylis pakankamai didelis ir valas nuo
plūdės iki apatinių svarelių labai stipriai išlenkiamas srovės. O kur
dugnas, kada jį paliečia apatiniai svareliai ? Į tuos klausimus iš
pirmos žūklės taip ir neatsakiau, kokiu būdu nustatyti gylį, kad
masalas neskraidytų kažkur padebesiais, o dirbtu kuo arčiau dugno.
Labai daug nežinomūjų kintančių veiksnių trukdė nustatyti reikiamą gylį
ir tinkamą plūdės persvėrimą. Dubysa rezultatų nedavė ir antrą kartą
nors, net neatpažinus kibimo simptomų, du kartus kažkas gan stipriai
palankstė mano meškerės viršūnę. Kažkuriam laikui „suf" plūdes padėjau į
šalį. Buvo akivaizdu, kad riekia sulaukti aktyvesnio žuvų kibimo, kai
žuvys ne tokios vangios ir galutiniai išsiaiškinti kokiu metodu
nustatyti valo žemiau plūdės ilgį, kad masalas dirbtų prie pat dugno,
bet jo neliestų. Įsibėgėjo pavasaris. Pradėjo Nemune kibti pirmos
pavasarinės žuvelės. Su kiekvienu atėjimu prie labai iškilusio
pavasarinio Nemuno vandens, jų pasigaudavo vis dugiau ir štai vieną
dieną į Nemuno srovę įsirėžia mano „surfas" Per tą pertrauką po žūklės
Dubysoje „sukramčiau" apie žūklę „surf" plūde, daug teorijos. Teoriškai
sugalvojau būdą kaip tiksliai nustatyti gylį, nuo plūdės iki apatinio
svarelio, kad sustabdžius plūdę ir stipriai išsilinkus nuo srovės
valui, masalas atsidurtų kaip tik prie pat dugno, bet jo neliestų.
Taigi pradėjau naujus bandymus garantuotose Nemuno vietose, kur be
problemų jau kibo pavasarinės kuojos ir plakiai. Mano sugalvotos
teorijos suveikė. Plūdės instrukcijose ir daugelyje kitų šaltinių apie
šias plūdes rekomenduojama svarelius išdėstyti taip 1pav.:
Jau pirmoje žūklėje įsitikinau, kad toks
svarelių išdėstymas tinkamas nebent žvejojant botu, kai nereikia toli
užmesti ir viskas vyksta po meškerės galu. Man tenka žvejoti užmetant
toli kur su jokiu botu jau nepasieksiu, ir rekomenduojamas svarelių
išdėstymas visiškai tam netinkamas. Toli metant nuolat susipindavo
žemiau plūdės esanti valo dalis. Svarliai 4-5 vnt. užmetant
supindavo valą į „barzdą". Teko ieškoti kito sprendimo. Pamėginau
vietoje svarelių karolių ant valo dėti tik du svarelius. Vieną arčiau
kabliuko ( per 20-40cm), o kitą dar toliau nuo kabliuko (apie 50-60cm).
Apatinį svarelį tiesiog užspausdavau ant valo, ar užverdavau
slankiojantį, (jo svoris apie ketvirtadalis plūdės laikymo svorio), o
kitą svarelį dariau, kaip buvau radęs rekomendacijose, keičiamo svorio.
Ant valo ruošiant sistemą užmaunami du ilgoki 2-4cm kembrikai į
kuriuos tiktų įstumti plieninį senos plūdės kylio strypelį. Tokiu būdu
kembrikų pagalba, buvo galima tą strypelį pritvirtinti prie valo. Prieš
pritvritinant strypelį prie valo ant jo užveriami svareliai (su
skylute).Taip gaunamas reguliojamo svorio svarelis kuriam galima keisti
ne tik svorį, bet ir jo padėtį paslenkant valu aukštyn ar
žemyn.Padarius tokią svarelių sistemą atsirado galimybė geriau
prisitaikyti prie žūklės sąlygų, srovės stiprumo ir gylio. 2pav.
Pasidaryti šią sistemėlią tikrai didelio
nagingumo nereikės. Užtenka rasti savo arsenale seną nereikalingą
plūdę su plieniniu ar angliniu kyliu, nusikirpti žnyplėmis jo
atkarpėlią apie 5cm, pritaikyti keletos centimetrų ilgio kebriko galus,
kad strypelis patikimai fiksuotųsi ant valo ir viskas. Beliks tik
pagal žūklės sąlygas ant strypelio suverti svarelius ir užfiksuoti
kembriku prie valo. 3pav.
Daug neaiškių klausimų buvo iškile kaip
nustatyti tikrąjį gylį. Jei svareliai gulasi ant dugno, plūdė tą pačią
akimirką nustoja dirbti pavirsta ant šono ir aišku savo darbo ji jau
neatlieka. Jei pakelti per aukštai svarelius tuomet plūdė dirbs
puikiai, bet kibimo galima taip ir nesulaukti nes masalas „kadaruosis"
kažkur aukštai virš dugno. Ilgokai teko bandyti įvairius būdus, kaip
patikimai atrasti tą aukso viduriuką. Galiausiai priėjau išvados, kad
patikimiausias būdas nustatyti tinkamą atstumą nuo plūdės iki svarelio
yra nuslinkti pagrindinį keičiama svarelį iki apatinio mažo svarelio,
kuris yra arčiausiai kabliuko ir tokiu būdu darant griežtą prilaikymą „
pagauti" dugną. Kai pradeda griežtai prilaikant plūdę, svarelis
kliuvinėti už dugno, tai ir bus tas valo nuo plūdės iki apatinio
svarelio ilgis , reikalingas toje vietoje kur žvejosite. Belieka
sunkūjį keičiamą svarelį pakelti 20-30 cm aukštyn ir kliuvinėti
nustos, o masalas griežtai prilaikant liks prie pat dugno. Gal būt yra
kita metodika gal būt kažkas kitaip nustato sistemos gylį, bet man tik
šiuo būdu pavyko patikimai išlaikyti masalą prie pat dugno, jo
neliečiant.
Trupai apie plūdės darbą.
Ji skirta griežtam prilaikymui stiprioje
srovėje išlaikant daug didesnį atstumą nuo meškerės galo nei tą galima
padaryti su paprasta srovine plūde. Esu išbandes laikyti „surfą" 30-40
metrų atstumu nuo kranto, pats stovėdamas krante.Valas nuo plūdės iki
meškerės viršūnės visą laiką turi išlikti virš vandens, bet pučiant
net silpnam vėjaliui, tokiais atstumais jau nepažvejoti , tačiau kai
oras ramus,- įmanoma. 15-20 metrų atstumu galima puikiausiai žvejoti,
net pučiant nepalankiam vėjui pasroviui. Plūdė puikiausiai išlieka
vienoje vietoje neartėdama prie kranto ir išlaikydama vienodą atstumą
iki kranto. Klaidinga yra nuomonė kad „surf‘ plūdės svareliai turi
gultis ant dugno ir tik tokiu būdu išlaikyti toli užmestą plūdę vienoje
vietoje neartėjant prie kranto.Kas taip žvejoja iš kart iškyla
klausimas, kam tuomet reikalinga plūdė jei sistema labiau panaši jau į
dugninę. Taip žvejojant kibimus parodys jau labiau meškerės viršūnė nei
pati plūdė. „surf" plūdė skirta tik griežtam prilaikymui, neliečiant
dugno ir išsaugant atstumą nuo kranto. Kai viskas teisingai
subalansuota jį tampa labai jautri ir net silpni žuvies prisilietimai
prie masalo jau puikiausiai fiksuojami plūdės.Tam, kad pasiekti visos
sistemos maksimalų jautrumą, reikia gan tiksliai parinkti plūdės
persvėrimą. Taip pat klaidinga manyti kad „surf" plūdės nereikia
persverti. Jei plūdė nepersverta tai ją sustabdžius ji iškykla iš
vandens beveik visu savo korpusu. Jautrumo taip žvejojant tikrai nebus,
juo labiau, kad ir pati plūdė nustoja dirbti savo darbą,-t.y surfuoti
srovėje išlaikydama atstumą nuo kranto. Persverti būtina, bet kiek jau
priklauso nuo gylio ir nuo srovės stiprumo. Kuo didesnis gylis tuo
reikės didesnio persvėrimo, nes ilgas valas žemiau plūdės bus labai
srovės išlenkiamas dideliu lanku ir aišku pakels aukščiau nuo dugno
masalą. Kuo stipresnė srovė, taip pat reikės didinti persvėrimą, nes jei
gylis ir nedidelis, bet stipri srovė taip pat stipriai veiks valą
esantį žemiau plūdės ir taip pat išlenks jį dideliu lanku. Nežinau ar
yra kažkokios taisyklės kaip tiksliai nustatyti persvėrimą. Kiek esu
žvejojas, tai persvėrimą didinu iki tokios ribos kol visiškai
sustabdžius plūdę, iš vandens iškyla tik apie pusę jos antenos. Toks
persvėrimas labai stabiliai išlaiko plūdės darbą ir tikriausiai
pasiekiamas didžiausias sistemos jautrumas.
Nedaug šią vasarą žvejojau su šia plūde.
Daug dėmesio kaip visada skyriau spiningavimui, daug rytinių žūklių
skyriau, geram kuojų kibimui, kur „surf" plūdės nereikėjo, tad gal būt
dar daug liko neatsakytų klausimų. Bet spėjau įsitikinti, kad šios
plūdės atitinkamomis žūklės sąlygomis yra nepakeičiamos. Pavasario
pabaigoje sėkmingai jomis gaudžiau Nemune žiobrius, kuojas, plakius,
net aukšlės puikiai kibo. Pagavau kelis karšis, nors jų mano
žūklavietėse retai pasitaiko.Buvo išmėginta ši plūdė ir ūsorių žūklėje
tikintis ne vien ūsorių, bet ir šapalų. Ant sraunios seklumos reikėjo
beveik dvigubai persverti sistemą, bet savo darbą ji atliko. Nepamiršiu
tos dienos kai pasikirtau ūsorių. Sekluma su labai stipria srove ir
dideliais akmenimis. Meškerė match 4,5 m. Pagrindinis valas kiek menu
buvo 0,18mm, pavadėlis 0,14mm. Nepasisekė laimėti kovos su srovių
galiūnu, kuris manau net nebuvo iš tų mažūjų (manau 3-5kg). Vėliau
turėjau ir kitą ūsorinį kibimą, kuris baigėsi visišku fiasko. Užtempė
mano „surf" plūdę giliai už akmenų. Nuroviau ne tik ūsorių, bet liko už
tų akmenų ir mano plūdė. Dar vėliau kiek mėginau „surfu" pagauti
ūsorių, - nekibo, o gal tiesiog jų nebuvo tiek daug, kad kiekvieną
diena sulaukti po kelis kibimus. Jau kažkada ištariau šią frazę, kad
„surfui" lenkiu žemai galvą. Taip, jis vertas to ir tie kas mėgsta
žūklę srovėse būtinai turėtų išmėginti šios plūdės privalumus.
Pabaigai keletas neigiamų pastebėjimų:
Nepirkite 4gr „surfo", nes jo darbas bus labiau panašus į „cralusso
bolo" plūdės. Neįmanoma jos visiškai sustabdyti ir išlaikyti numatytame
atstume. Jį vis vieną kaip ir „bolo" plūdę reikia leisti palengva
pasroviui, nes visiškai sustabdžius ją tempia srovė kranto link.
Nepatiko ir tai, kad pakertant" surfu", labai sunku ją „išplėšti" iš
vandens. Ji tarsi inkaras srovėje. Jei nepavyksta jos išrauti pakertant
iš vandens tuomet, užkibus smulkesnei žuvelei, net sunku pasakyti ar
žuvelė yra ar jau senai pabėgusi. Labai stipriai ši plūdė neišrauta iš
vandens priešinasi srovėje Ateis kitas pavasaris, vasara. Gal
tada skirsiu daugiau dėmesio šiam labai įdomiam žūklės būdui. Įgysiu
daugiau patirties, atsiras kažkokie nauji įgūdžiai ar sprendimai,
kurie padės ir kitiems įvaldyti labai įdomų žvejybos būdą, stipriose
srovėse, plūdine meškere. Juk žūklė srovėje kupina begalės staigmenų.
Nežinia kada ir kokia žuvis gali susivilioti masalu, nežinia kokio
dydžio laimikis judina plūdę, nežinai ir ką pajusi pakirtęs. Tas
savotiškas paslaptingumas kaip musę prie medaus vilioja žveją.
Autorius: Audrius M.
|