Medžiaga iš kurios gaminamos plūdės
Plūdės korpusas gaminamas iš lengvų ir
pakankamai kietų medžiagų. Pačios populiariausios medžiagos tai putų
polistirolas ir balza. Dar yra kartais naudojama medžiaga vadinama
"jūros puta". Pastarosios medžiagos privalumas tas, kad jei ją netyčia
suspausite ji grįš į savo pirminę padėtį, bet atminkime, kad ši
medžiaga labai sunkiai pasiduoda apdorojimui ir vėliau ją apdorojant
reikalingos specialios medžiagos – dažai, lakai. Putų polistirolas
apdorojimui pasiduoda žymiai lengviau, bet jis turi savyje daug porų ,
todėl reikalauja didesnio apdirbimo. Jis žymiai geriau pasiduoda
nitrodažų dengimui bei lakavimui, tačiau irgi prieš tai reikėtų
pasidomėti jų sudėtimi. Balza yra Pietų Amerikos medis, kurio
mediena mažo tankumo. Balza yra ta medžiaga, kurią apdoroti yra
lengviausia, bet kartu tai yra ir brangi medžiaga. Jos atraižų mes
galime rasti aviamodeliavimo parduotuvėse ar vandens laivų dirbtuvėse.
Užsienyje balzos galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse.
Plūdės forma
Nuo plūdės korpuso priklauso jos
stabilumas ir jautrumas. Maksimalus plūdės jautrumas bus tada, jei
korpusas bus adatos formos. Puikus pavyzdys tam gali būti paukščio
plunksna. Tokios formos plūdė puikia reaguoja į nardinimą, pakilimą ar
kitus vandens faktorius.
Jautrumas Prieš
pradėdami kalbėti apie jautrumą sutarkime, kad yra du kibimo būdai.
Pirmas, kai plūdė nardinama ir antras, kai plūdė keliama. Pirmu atveju
plūdės jautrumas priklausys nuo korpuso formos ir vandens pasipriešinimo
į jį. 2 paveikslėlyje išdėstytos plūdės eilės tvarka pagal jautrumą.
Jeigu mes paimsime dvi plūdes su vienoda keliamąja galia, tai jauresnė
bus ta plūdė, kurios forma turės mažesnį pasipriešinimo kampą į vandenį.
Tai gerai matosi 3 paveikslėlyje. Antruoju faktoriumi bus tai, kad
plūdė geriau ners ta, kurios bus mažesnis trinties plotas į vandenį. Ir
trečias jautrumo faktorius bus tas, kuri plūdė turės savo korpuso
mažesnį plotą.
Plūdės kėlimo atveju jos jautrumas
priklausys daugiau nuo korpuso turimo viršutinio ploto. Kuo korpuso
viršus bus plonesnis, tuo plūdelė bus jautresnė. Kibimo metu jūs galite
matyti tik plūdės viršutinę dalį priklausomai nuo to, kiek stipriai
žuvis pakels pavadėlį. Taigi, kuo mažesnė korpuso viršutinė dalis, tuo
lengviau žuviai bus kelti pavadėlį.
Turime nepamiršti, kad žiūrint į plūdės
paviršių mums kibimo metu labai svarbu ir antenos iškilimo aukštis. Tas
pavaizduota 4 paveikslėlyje. Apibendrinant mes jau supratome, kad kuo
plūdės viršutinė korpuso dalis plonesnė, tuo kėlimo atveju bus
jautresnė plūdė. Žinoma, jautrumas priklausys ir nuo keliamosios galios
bei korpuso inertiškumo. Ir vienu, ir kitu atveju jautrumas daug
priklausys nuo vandens jėgos paviršutinės traukos. Kuo plūdės skersmuo
bus mažesnis, tuo vandens traukos jėga bus mažesnė atitinkamai. Plūdei
kylant visai netoli vandens paviršiaus susidaro tarsi priešbangė, kuri
neleidžia plūdei staigiai iššauti į viršų. Ir juo plūdės korpuso
viršutinė dalis bus plonesnė, tuo tas pasipriešinimas bus mažesnis. Viską, kas surašyta aukščiau galima apibrėžti vienu sakiniu: kuo plūdė pailgesnė ir mažesnio skersmens, tuo ji bus jautresnė.
5 paveikslėlyje parodyti pagrindiniai
faktoriai, įtakojantys plūdės jautrumą. Aišku, procentaliai čia sunku
būtų išsireikšti, nes tai priklauso nuo daugelio papildomų faktorių:
vėjas, srovė, vandens temperatūra, žuvies aktyvumas ir t.t. Tačiau
keletą pagrindinių bendrų pastebėjimų ir išvadų galima padaryti: 1. 60-70 % plūdės jautrumo sudaro jos inertiškumas, keliamoji galia ir korpuso plotas 2. Plūdės nardinimo pasipriešinimas sudarytų 15 – 20%, o kėlimą 5%
3. Plūdės kėlimo atveju į paviršių plūdės viršutinę dalį sudarytų 20% 4. Paviršutinė trauka nuo 10% iki 20% 5. Na ir jėgos trintis čia sudarytų mažiausi įtaką plūdės jautrumui - 5% Dar kartą įsitikinom, kad plonesnio korpuso plūdelė būtų patikimiausia.
Stabilumas Stabilumas
yra savybė, kai plūdė išsilaiko tiesiai veikiant papildomiem
faktoriams: vėjas, bangavimas ar valo prilaikymas. Renkant plūdes pats
pagrindinis kriterijus būtų plūdės stabilumas. Kuo žemiau yra traukos
centras, tuo stabilumas būna didesnis arba kitaip šnekant: kuo plūdės
kilis ilgesnis, tuo ji stabilesnė. Tačiau čia mes jau truputį
prieštaraujame patys sau dėl jautrumo. Maksimalaus stabilumo plūdė būna
su aukšta antena, burbuliuką primenančios formos ir dar turinti ilgą
kilį.
Tačiau tokia plūdė bus jautri, kai mūsų
kibimai bus pakeliant korpusą į viršų. Jei kalbėsime apie nardinimo
variantą, tai šiuo atveju ši plūdė netiks. Kitu atveju plunksnos ar
adatos formos jautrioji mūsų plūdė bus visai nestabili išoriniams
poveikiams. Mums belieka ieškoti kompromisinio varianto. Jei nebūtų
išorių veikimo faktorių, mes galėtumėme naudoti mažiau stabilią adatos
formos plūdę. Tačiau atsiradus išoriniams poveikiams mums reikėtų
naudoti maksimaliai stabilią plūdę. Nepatyręs žvejas pasirinktų
jautrią, tegul ir nestabilios formos plūdę. Jam atrodytų, kad tokia
jautri ir nestabili plūdė bus patikimesnė, nes turės geriau rodyti
kibimą. Iš tikro tai būtų klaidingas požiūris. Jautri plūdelė esant
blogom sąlygom elgsis taip, kad jūs nematysite savo kibimų.
Plūdės su plonom viršutinėm antenom
esant dideliam bangavimui nors ir stovės stačiai, bet nuolatos šokinės,
išlįsdamos virš bangų ir tuo pačiu neduodamos pamatyti kibimo. 7
piešinyje mes matome, kaip tokia plūdė šokinėja, tai pakildama, tai
nusileisdama ant bangos. Tokios plūdės tik atskirais atvejais tiktų,
nebent žvejojant tada, kai kibimas vyksta plūdę pakeliant.
Taip pat gana bjauru esant vėjui žvejoti
su adata. Tai plūdė, kuri iš viso nemėgsta jokių šalutinių poveikių į
ją. Su ja negalima padaryti jokio pravedimo. 8 paveikslėlyje iš viso
neįmanoma būtų pamatyti, kada vyksta kibimas. Visiškai kitaip save veda
burbulo arba apversto lašo formos plūdės.
9 piešinyje mes matome, kaip atrodo
tokios formos plūdės vandenyje. Aišku, šių formų plūdės jau ne tokios
jautrios, kaip aukščiau dviejuose piešiniuose pavaizduotos, bet užtai
jos gerai reaguoja nėrimo atveju. Dabar, kai mes truputį aptarėme
bangavimo atvejus, pereikime į srovinį variantą. Srovės veikimas į
plūdę yra labai panašus ir primeną žvejybą su prilaikymu. Ir vėl mums
labai jautrios formos plūdės netiks. Ilgos formos plūdės lįs iš vandens
ir labai guls ant šono. Netgi burbulo formos plūdės ir tos virsta
išlindusios iš vandens ant šono. Tas gerai matosi 10 paveikslėlyje.
Jūs matote, kaip virš vandens yra
išlindusi dalis plūdės korpuso, o to tikrai neturėtų būti. Dalinai
išsigelbėti padėtų plūdė, kurios kilis būtų žymiai ilgesnis arba
reikėtų ieškoti plūdės su korpuse esančiu žiedeliu, kuris turėtų būti
kiek galima arčiau antenos. Tokiu atveju ilgas kilis neleistų virsti
plūdei ant šono, o arti, prie antenos esantis žiedukas priverstų plūdę
stovėti stačiai. Jei ankščiau žiedelius įtaisydavo ir žemiau, tai
paskutiniu metu jie įklijuojami kiek galima arčiau plūdės antenos.
11 paveikslėlyje mes puikia matome, kaip
stovi vandenyje plūdė su žemai įklijuotų žiedeliu ir kaip atrodo plūde
su aukštai esančiu žiedu. Gal plūdės kėlimo atveju viršuje esantis
žiedelis kiek ir trukdo, bet ne ant tiek, kad reiktų kreipti dėmesį. Na,
o jei vėjas, tarkim, nurimtų, tai būtų šaunu, kad mes galėtumėme
naudoti plūdę jau su žemiau įklijuotu žiedu. Aišku, tai būtina daryti
tada, kai žuvis kimba plūdę pakeldama į viršų. Tas daugiausia būdinga
karšiam, plakiam ar retkarčiais ir karosam. Žiedo paslinkimas žemyn
turėtų būtų toks, kad vienas mažas svarelis plūdę panardintų vėl iki
antenos. Tada kibimo atveju plūdelė kildama į viršų korpusą pakels iki
žiedelio.
Vertė: SIGUTIS
|