Penktadienis
29.03.2024
13:49
Dalintis
Registracija
Statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Viso žvejyboje: 1
megėju: 1
žveju: 0
Translator
Draugai
  • www.meskeriotojas.lt/
  • www.fish46.ucoz.ru/
  • www.romada.lt
  • www.zvejo.tv
  • www.zvejybosreikmenys.lt/kategorija/naujienos/
  • Apklausa
    Kokius naudojat masalus?
    Viso atsakymu: 888
    Paieška
    :)
    funny gifs
    Orai
    Метеонова - прогноз погоды на 14 дней Метеонова - прогноз погоды на 14 дней Метеонова - прогноз погоды на 14 дней Метеонова - прогноз погоды на 14 дней

    Zvejys.ucoz.com

    Pradžia » 2012 » Rugpūtis » 4 » Šiuolaikinė plūdė
    14:52
    Šiuolaikinė plūdė

    Medžiaga iš kurios gaminamos plūdės

    Plūdės korpusas gaminamas iš lengvų ir pakankamai kietų medžiagų. Pačios populiariausios medžiagos tai putų polistirolas ir balza. Dar yra kartais naudojama medžiaga vadinama "jūros puta". Pastarosios medžiagos privalumas tas, kad jei ją netyčia suspausite ji grįš į savo pirminę padėtį, bet atminkime, kad ši medžiaga labai sunkiai pasiduoda apdorojimui ir vėliau ją apdorojant reikalingos specialios medžiagos – dažai, lakai.
    Putų polistirolas apdorojimui pasiduoda žymiai lengviau, bet jis turi savyje daug porų , todėl reikalauja didesnio apdirbimo. Jis žymiai geriau pasiduoda nitrodažų dengimui bei lakavimui, tačiau irgi prieš tai reikėtų pasidomėti jų sudėtimi.
    Balza yra Pietų Amerikos medis, kurio mediena mažo tankumo. Balza yra ta medžiaga, kurią apdoroti yra lengviausia, bet kartu tai yra ir brangi medžiaga. Jos atraižų mes galime rasti aviamodeliavimo parduotuvėse ar vandens laivų dirbtuvėse. Užsienyje balzos galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse.

    Plūdės forma

     

    Nuo plūdės korpuso priklauso jos stabilumas ir jautrumas. Maksimalus plūdės jautrumas bus tada, jei korpusas bus adatos formos. Puikus pavyzdys tam gali būti paukščio plunksna. Tokios formos plūdė puikia reaguoja į nardinimą, pakilimą ar kitus vandens faktorius.

    Jautrumas
    Prieš pradėdami kalbėti apie jautrumą sutarkime, kad yra du kibimo būdai. Pirmas, kai plūdė nardinama ir antras, kai plūdė keliama. Pirmu atveju plūdės jautrumas priklausys nuo korpuso formos ir vandens pasipriešinimo į jį. 2 paveikslėlyje išdėstytos plūdės eilės tvarka pagal jautrumą. Jeigu mes paimsime dvi plūdes su vienoda keliamąja galia, tai jauresnė bus ta plūdė, kurios forma turės mažesnį pasipriešinimo kampą į vandenį. Tai gerai matosi 3 paveikslėlyje. Antruoju faktoriumi bus tai, kad plūdė geriau ners ta, kurios bus mažesnis trinties plotas į vandenį. Ir trečias jautrumo faktorius bus tas, kuri plūdė turės savo korpuso mažesnį plotą.

    Plūdės kėlimo atveju jos jautrumas priklausys daugiau nuo korpuso turimo viršutinio ploto. Kuo korpuso viršus bus plonesnis, tuo plūdelė bus jautresnė. Kibimo metu jūs galite matyti tik plūdės viršutinę dalį priklausomai nuo to, kiek stipriai žuvis pakels pavadėlį. Taigi, kuo mažesnė korpuso viršutinė dalis, tuo lengviau žuviai bus kelti pavadėlį.

    Turime nepamiršti, kad žiūrint į plūdės paviršių mums kibimo metu labai svarbu ir antenos iškilimo aukštis. Tas pavaizduota 4 paveikslėlyje. Apibendrinant mes jau supratome, kad kuo plūdės viršutinė korpuso dalis plonesnė, tuo kėlimo atveju bus jautresnė plūdė. Žinoma, jautrumas priklausys ir nuo keliamosios galios bei korpuso inertiškumo. Ir vienu, ir kitu atveju jautrumas daug priklausys nuo vandens jėgos paviršutinės traukos. Kuo plūdės skersmuo bus mažesnis, tuo vandens traukos jėga bus mažesnė atitinkamai. Plūdei kylant visai netoli vandens paviršiaus susidaro tarsi priešbangė, kuri neleidžia plūdei staigiai iššauti į viršų. Ir juo plūdės korpuso viršutinė dalis bus plonesnė, tuo tas pasipriešinimas bus mažesnis.
    Viską, kas surašyta aukščiau galima apibrėžti vienu sakiniu: kuo plūdė pailgesnė ir mažesnio skersmens, tuo ji bus jautresnė.

    5 paveikslėlyje parodyti pagrindiniai faktoriai, įtakojantys plūdės jautrumą. Aišku, procentaliai čia sunku būtų išsireikšti, nes tai priklauso nuo daugelio papildomų faktorių: vėjas, srovė, vandens temperatūra, žuvies aktyvumas ir t.t. Tačiau keletą pagrindinių bendrų pastebėjimų ir išvadų galima padaryti:
    1. 60-70 % plūdės jautrumo sudaro jos inertiškumas, keliamoji galia ir korpuso plotas
    2. Plūdės nardinimo pasipriešinimas sudarytų 15 – 20%, o kėlimą 5%

    3. Plūdės kėlimo atveju į paviršių plūdės viršutinę dalį sudarytų 20%
    4. Paviršutinė trauka nuo 10% iki 20%
    5. Na ir jėgos trintis čia sudarytų mažiausi įtaką plūdės jautrumui - 5%
    Dar kartą įsitikinom, kad plonesnio korpuso plūdelė būtų patikimiausia.

    Stabilumas
    Stabilumas yra savybė, kai plūdė išsilaiko tiesiai veikiant papildomiem faktoriams: vėjas, bangavimas ar valo prilaikymas. Renkant plūdes pats pagrindinis kriterijus būtų plūdės stabilumas. Kuo žemiau yra traukos centras, tuo stabilumas būna didesnis arba kitaip šnekant: kuo plūdės kilis ilgesnis, tuo ji stabilesnė. Tačiau čia mes jau truputį prieštaraujame patys sau dėl jautrumo. Maksimalaus stabilumo plūdė būna su aukšta antena, burbuliuką primenančios formos ir dar turinti ilgą kilį.

    Tačiau tokia plūdė bus jautri, kai mūsų kibimai bus pakeliant korpusą į viršų. Jei kalbėsime apie nardinimo variantą, tai šiuo atveju ši plūdė netiks. Kitu atveju plunksnos ar adatos formos jautrioji mūsų plūdė bus visai nestabili išoriniams poveikiams. Mums belieka ieškoti kompromisinio varianto. Jei nebūtų išorių veikimo faktorių, mes galėtumėme naudoti mažiau stabilią adatos formos plūdę. Tačiau atsiradus išoriniams poveikiams mums reikėtų naudoti maksimaliai stabilią plūdę. Nepatyręs žvejas pasirinktų jautrią, tegul ir nestabilios formos plūdę. Jam atrodytų, kad tokia jautri ir nestabili plūdė bus patikimesnė, nes turės geriau rodyti kibimą. Iš tikro tai būtų klaidingas požiūris. Jautri plūdelė esant blogom sąlygom elgsis taip, kad jūs nematysite savo kibimų.

    Plūdės su plonom viršutinėm antenom esant dideliam bangavimui nors ir stovės stačiai, bet nuolatos šokinės, išlįsdamos virš bangų ir tuo pačiu neduodamos pamatyti kibimo. 7 piešinyje mes matome, kaip tokia plūdė šokinėja, tai pakildama, tai nusileisdama ant bangos. Tokios plūdės tik atskirais atvejais tiktų, nebent žvejojant tada, kai kibimas vyksta plūdę pakeliant.

     

    Taip pat gana bjauru esant vėjui žvejoti su adata. Tai plūdė, kuri iš viso nemėgsta jokių šalutinių poveikių į ją. Su ja negalima padaryti jokio pravedimo. 8 paveikslėlyje iš viso neįmanoma būtų pamatyti, kada vyksta kibimas. Visiškai kitaip save veda burbulo arba apversto lašo formos plūdės.

    9 piešinyje mes matome, kaip atrodo tokios formos plūdės vandenyje. Aišku, šių formų plūdės jau ne tokios jautrios, kaip aukščiau dviejuose piešiniuose pavaizduotos, bet užtai jos gerai reaguoja nėrimo atveju. Dabar, kai mes truputį aptarėme bangavimo atvejus, pereikime į srovinį variantą. Srovės veikimas į plūdę yra labai panašus ir primeną žvejybą su prilaikymu. Ir vėl mums labai jautrios formos plūdės netiks. Ilgos formos plūdės lįs iš vandens ir labai guls ant šono. Netgi burbulo formos plūdės ir tos virsta išlindusios iš vandens ant šono. Tas gerai matosi 10 paveikslėlyje.

    Jūs matote, kaip virš vandens yra išlindusi dalis plūdės korpuso, o to tikrai neturėtų būti. Dalinai išsigelbėti padėtų plūdė, kurios kilis būtų žymiai ilgesnis arba reikėtų ieškoti plūdės su korpuse esančiu žiedeliu, kuris turėtų būti kiek galima arčiau antenos. Tokiu atveju ilgas kilis neleistų virsti plūdei ant šono, o arti, prie antenos  esantis žiedukas priverstų plūdę stovėti stačiai. Jei ankščiau žiedelius įtaisydavo ir žemiau, tai paskutiniu metu jie įklijuojami kiek galima arčiau plūdės antenos.

    11 paveikslėlyje mes puikia matome, kaip stovi vandenyje plūdė su žemai įklijuotų žiedeliu ir kaip atrodo plūde su aukštai esančiu žiedu. Gal plūdės kėlimo atveju viršuje esantis žiedelis kiek ir trukdo, bet ne ant tiek, kad reiktų kreipti dėmesį. Na, o jei vėjas, tarkim, nurimtų, tai būtų šaunu, kad mes galėtumėme naudoti plūdę jau su žemiau įklijuotu žiedu. Aišku, tai būtina daryti tada, kai žuvis kimba plūdę pakeldama į viršų. Tas daugiausia būdinga karšiam, plakiam ar retkarčiais ir karosam. Žiedo paslinkimas žemyn turėtų būtų toks, kad vienas mažas svarelis plūdę panardintų vėl iki antenos. Tada kibimo atveju plūdelė kildama į viršų korpusą pakels iki žiedelio.

    Vertė: SIGUTIS
    Peržiūrėta: 1103 | Patalpino: ltboss | Reitingas: 0.0/0
    Viso komentarų: 0
    Pridėti komentarą gali tik registruoti vartotojai.
    [ Registracija | Prisijungti ]